+370 5 2726727
Susiekite su mumis

Pramoninių ir buitinių nuotekų valymas, greitoji pagalba išsiliejus teršalams į vandens telkinius

Skersabaliuose gruntiniai vandenys švarėja

Kęstutis TURONIS 
AB „Lietuvos geležinkeliai" Saugos skyriaus viršininko pavaduotojas aplinkos apsaugai 

Prekinių vagonų plovykla Skersabaliuose (Vilniaus raj.) šalia žvyro ir smėlio telkinio pirmojo eksploatuojamo karjero pradėjo veikti 1953 metais. Daug metų vagonų nuoplovos buvo išleidžiamos į duobę–nusodintuvą ir susifiltruodavo į lengvą gruntą. Buvo manoma, kad gamta pati išvalys nuotekas, tačiau didelės teršalų apkrovos gruntas nepajėgė sudoroti. Tai pajuto Spragilinių kaimo gyventojai, nes labai pablogėjo Spragilinio upelio ir šulinių vandens kokybė. 


Vilniaus geležinkelio apygardos užsakymu 1990 metais Geologijos institutas atliko gruntinio ir paviršinio vandens tyrimus. Buvo nustatyta, kad nors upelio vanduo labai skaidrus, tačiau jis gausiai prisotintas sunkiaisiais metalais ir organiniais teršalais. Teršalai pasklidę beveik 100 ha plote, gruntinio vandens srauto nešami Neries link ir užteršė Spragilinio upelį, jo pakrantėje įsikūrusio kaimo šulinius. 

Už plovyklos, kitoje geležinkelio pusėje, apie vieno hektaro žemės plotas buvo paverstas tikru pavojingų ir plovimo atliekų sąvartynu. 1991 metais įvykus avarijai ir išsiliejus 170 tonų mazuto, atsirado mazuto „ežeras". 1993 metais apie 1000 tonų užteršto grunto buvo išvežta į UAB „Ekonas" sąvartyną (Trakų rajone), o mazutas su grunto priemaišomis - į UAB „Šulinys" (netoli Marijampolės). 

1994 metais Vilniaus miesto savivaldybės aplinkosaugininkams pasiūlius išvalyta teritorija apsodinta daniškais gluosniais. Jie neblogai prigijo, tad gausi šaknų sistema gerai skaido įvairius teršalus. Prasidėjo pastovūs paviršinio ir gruntinio vandens kokybės tyrimai. 

Susirūpinta nuotekų valymu. Valymo įrenginių statybos darbai buvo užbaigti 1996 metais. Nepasisekė. Juose reikiamo valymo efekto nesulaukta. Todėl 1998-1999 metais valymo įrenginiai patobulinti. Jų statybai ir modernizavimui išleista 12,5 mln. Lt. Pagal naujai patvirtintą technologinę schemą nuotekos valomos tik šiltuoju metų periodu. Žiemą aerotankai tampa nuotekų sukaupėjais. 

1999-2000 metais nuotekų valymui užtikrinti buvo pasirašyta sutartis su UAB „Biocentras". Pilno biologinio valymo komplekso, kurį sudaro 6 grandys, eksploatacija gana sudėtinga, todėl 2000 metais nusprendžiau valymo reglamentą patobulinti. Gavome gerus rezultatus, tačiau mūsų rangovams vis tiek turėjome sumokėti per 200 tūkst. Lt, nes nuotekų užterštumas gerokai viršijo numatytus rodiklius . Siekdami palengvinti valyklos eksploataciją ir sumažinti išlaidas, 2001 metų pradžioje parengėme naują valyklos darbo reglamentą. Vienas aerotankas buvo paverstas pastoviu prūdu sukaupėju. Atšalus orui vandens aeracija buvo sustabdyta. Išvalytas vanduo išleistas, o nusodintas dumblas paliktas žiemoti (UAB „Biocentras" reikalaudavo aerotanką švariai išvalyti). Po to į aerotanką buvo leidžiamos nevalytos nuotekos. Užpildžius apie pusę darbinio tūrio įrenginys paliktas ramybėje iki pavasario. Likusią žiemos dalį nuotekos kauptos prūde. Atšilus orams (balandžio antroje pusėje) buvo pradėta nuotekų aeracija. Kaip parodė dviejų metų praktika, rudenį paliktas aktyvus dumblas nežūva, pavasarį greitai atsigauna. Antai 2002 metų gegužės mėnesio pabaigoje jau buvo pasiekta gera išvalymo kokybė. Tada palaipsniui pripildomas nuotekų (iki pilno darbinio tūrio). Vėliau tolesniam valymui iš aeruojamo prūdo apvalytas vanduo po 100-200 kub. m nuleidžiamas į biotvenkinius, kuriuose nendrių, švendrių ir planktono pagalba nuotekos galutinai išvalomos ir išleidžiamos į požeminės filtracijos laukelius. 

Plaunant vagonus į nuotekas patenka įvairių produktų likučiai. Štai 2002 metais šioje plovykloje buvo išplauta per 50 cisternų, kuriose buvo vežama melasa. Ir nors melasos likučiai buvo surinkti atskirai, tačiau nuotekų užterštumas pagal biocheminį deguonies sunaudojimą (BDS7) nusodintuve siekdavo iki 18,6 tūkst. mg O2/l. Todėl ir vidutinis nuotekų užterštumas pagal šį rodiklį praeitais metais sudarė 8056 mg O2/l (ūkio buities nuotekų užterštumas pagal šį rodiklį yra 250-300 mg O2/l), o tai "normalų" užterštumą viršijo 32 kartus. 

Tokio užterštumo nuotekas išvalyti sudėtinga. UAB inovacinei firmai „MKDS", pasiūlius ėmėme naudoti biologinį valiklį „septic gobbler" - specialias bakterijas po 100-200 uncijų (uncija-28,35g) tris kartus per vasarą supildavome į prūdą (sukaupėją). Pagal pateiktas charakteristikas bakterijos gerai "dirba" tik vieną mėnesį. Įvedus „septic gobbler" bakterijas, net ir be tyrimų matėsi, kad valymas vyksta. Dirbant "septic gobbler" bakterijoms beveik pranykdavo bjaurus kvapas, kuris dažnai tvyro valymo įrenginių aplinkoje. Nuotekų užterštumas šiame prūde sumažėdavo kelis kartus, nors į prūdą įvesdavome tik apie 10 proc. to kiekio, kurio reikėtų. 

Be to pastebėjome, jog aeruojamame tvenkinyje taip pat pagerėdavo procesas. Padarėme išvadą, kad deguonimi prisotintame vandenyje bakterijos įgaudavo antrą "kvėpavimą". Valomose nuotekose aktyvaus dumblo visą vasarą buvo nedaug, tačiau efektas gautas labai geras, bakterijos "suvalgė" teršalus. Per praėjusius metus Skersabaliuose išplauta 8077 įvairūs vagonai. Valymo įrenginiuose sulaikyta 24,5 tonos teršalų pagal BDS7, 2,7 tonos skendinčiųjų medžiagų, 2,4 tonos riebalų. Vidutinis išvalymo laipsnis pagal BDS7 sudarė 99,8, riebalai išvalyti 100 proc., skendinčiųjų medžiagų išvalymas -98,4 proc. 

Geologijos ir geografijos institutas pateikė ir gruntinio vandens stebėjimų už 2002 metus (monitoringo) ataskaitą. Nutraukus tiesioginį teršimą per 5 metus žymiai pagerėjo gruntinio ir Spragilinio upelio vandens kokybė. Analizuojant gautus duomenis galima teigti, kad per 2-3 metus anksčiau užteršta teritorija pilnai atsistatys ir nebus būtina tęsti pastovius stebėjimus. 

Anksčiau Skersabaliai buvo lyg Dievo užmirštas kampelis, buvo daug netvarkos. Dabar nuotekų valyklos ir visos plovyklos teritorija geriau prižiūrima. Tvarka pasikeitė, kai Skersabalių vagonų punkto plovyklai pradėjo vadovauti Vidas Morkūnas, o vandens ūkio technologe ėmė dirbti Halina Černiavskaja. Tikiu, kad aplinka, kurioje dirba šie žmonės, nuolat gražės, kad dėmesys nuotekų valymui nesumažės.

UAB Inovacinei firmai "MKDS" tenka atlikti ir „greitosios pagalbos" funkcijas.

Įsimintinas 2006 metų rudens įvykis Utenoje, kai į Utenio ežerą nenustatytu būdu pateko fekalinė tarša. Mums buvo pranešta penktadienį po pietų ir vakarop mūsų darbuotojai jau paskleidė reikiamą kiekį mikroorganizmų taršai likviduoti. 

Gelbėjimo - valymo darbus organizavo Utenos savivaldybės aplinkosaugininkai, komunalininkai, darbus atlikti padėjo Utenos gaisrinės - gelbėjimo tarnyba. Jau po dviejų savaičių užterštojo ežero dalis buvo sėkmingai išvalyta!