Mes esame pasiruošę padėti jums atrasti geriausius problemų sprendimus. Paskambinkite mūsų specialistams telefonu +370 652 69755 arba siųskite užklausą el. paštu info@mkds.lt.
Tai grybinis augalų susirgimas. Dažniausiai pažeidžia agurkus ir melionus. Liga pirmiausia pasireiškia ant senesnių, o vėliau ir ant jaunesnių lapų – atsiranda nedidelės, kampuotos, gelsvai rudos dėmelės. Šios dėmelės greitai didėja sudarydamos dideles, kampuotas, koncentriškai rievėtas dėmes, kurios būna apjuostos pageltusiu lapalakščiu.
Tai grybinis augalų susirgimas. Pažeidžia agurkus, melionus ir kitus moliūginių šeimos augalus. Ant lapų atsiranda didelės, stambios, apskritos ar netaisyklingos dėmės, kurios iš pradžių yra pilkšvos, šviesesniu centru ir rudu pakraščiu, vėliau tamsėja ir džiūsta. Ant stiebų dėmės būna pailgos, pilkšvos, sausos, kiek įdubusios, vėliau šie audiniai plyšta išilgai, iš jų sunkiasi rudas skystis. Ant vaisių liga sukelia juodąjį puvinį.
Sukelia grybas pilkasis kekeras (Botrytis cinerea). Šiai ligai jautrūs visi moliūginių šeimos augalai, tačiau šis grybas yra labai plačios specializacijos ir gali pulti įvairiausias daržoves bei daugelį kitų augalų jų vegatacijos metu ir saugyklose. Vaisių užuomazgos suminkštėja ir pasidengia pilkomis apnašomis, ant lapų atsiranda rusvų netaisyklingų dėmių, stiebas suminkštėja ir apsitraukia apnašomis. Virš pažeistos stiebo vietos esanti agurko dalis nudžiūsta.
Tai grybinis susirgimas, kurį sukelia grybas trūkažolinis miltenis (Erysiphe cichoracearum). Šiai ligai jautrūs agurkai, melionai ir kiti moliūginių šeimos augalai. Pirmieji ligos požymiai – baltos grybienos apskritos dėmelės, pastebimos ant senesnių lapų viršutinės pusės. Plėsdamasi grybiena gali aptraukti visą lapo viršutinę pusę, pereiti į apatinę ir ant stiebų.
Šį susirgimą sukelia grybas Pseudoperonospora cubensis. Šis sukėlėjas užkrečia agurkus, melionus ir kitus moliūginių šeimos augalus. Viršutinėje lapų pusėje atsiranda šviesiai žalsvos dėmės, kurios vėliau nuruduoja. Dėmės kampuotos formos, apribotos lapo gyslų, kartais atrodo lyg mozaika. Vėliau, dėmėms susiliejus, lapai nudžiūsta. Drėgnu oru apatinėje lapų pusėje susidaro pilkšvai violetinės apnašos – grybo sporos.). Panašūs ligos simptomai ir ant stiebų.
Šią ligą sukelia grybas - agurkinis juodgrybis (Cladosporium cucumerinum). Rauplėmis gali sirgti arbūzai ar melionai, tačiau jautriausi yra agurkai. Ant lapų susidaro iki 1,5 cm skersmens rudų, kampuotų, su šviesiu apvadu dėmių, kurios išdžiūva ir audiniai iškrinta. Ant vaisių atsiranda pavandenijusių 3–4 mm skersmens dėmelių, vėliau – įdubusių žaizdelių, iš kurių sunkiasi gelsvas stingstantis skystis. Jauni pažeisti vaisiai deformuojasi ir pūva.
Ligą sukelia grybas Septoria cucurbitacearum. Šiai ligai jautrūs agurkai, melionai, moliūgai ir kiti moliūginių šeimos augalai. Ant lapų susidaro smulkios, 1–2 mm skersmens apskritos arba kampuotos, tamsiai rudos, su vandeningu apvadu dėmelės, kurias juosia siauras rudas ruoželis. Dėmelėms senstant jų centrai iškrinta. Ant senesnių dėmelių atsiranda juodų taškelių. Tokių dėmelių gali atsirasti ir ant vaisių.
Tai grybinė pomidorų liga. Šiai ligai taip pat jautrios paprikos, pomidorai baklažanai, bulvės ir kt. Ant apatinių lapų atsiranda rudų, dažnai netaisyklingų, koncentriškai rievėtų, iki 1 cm skersmens dėmių. Dėmėms didėjant ir joms susiliejus, lapai džiūsta, augalai užmezga mažiau vaisių, vaisiai smulkesni, ligos požymiai pereina į auksčiau esančius lapus, lapkočius ir stiebus. Ant vaisiaus priaugimo vietos į vieną pusę pradeda plisti ruda, įdubusi, sauso puvinio dėmė, kurios paviršius aptrauktas juodomis apnašomis.
Ligą sukelia grybas Botrytis cinerea. Grybas sukelia šlapią pažeistų augalo audinių puvinį. Ant pažeistų augalo dalių susidaro rudos ar tamsiai rudos, juodos nekrotinės dėmės, padengtos pilku, puriu, dulkančiu apnašu. Pažeisti vaisiai masiškai krinta ir pūna. Ant pomidorų vaisių susidaro taisyklingos, apskritos, 0,5 cm skersmens dėmės.
Ligą sukelia grybas Fusarium oxysporum, kuris žiemoja dirvoje. Dažniausiai pažeidžia pomidorus, baklažanus, paprikas, bulves.
Pirmieji simptomai – išryškėjusios kraštinių lapų gyslos, vysta lapkočiai. Vėliau apatiniai lapai vysta, gelsta, džiūsta ir gali sunykti visas augalas. Labai dažnai nuvysta ir pagelsta atskiri augalo ūgliai arba viena augalo pusė.
Kaip gydyti fuzariozę?
Tai grybinė liga. Pagelsta pusė lapo, lapų gyslos žalios, tačiau vėliau patamsėja, apjuosta, nuvytę lapai kabo ant stiebo. Stiebai su išilginėmis gelsvomis juostomis, einančiomis nuo viršaus žemyn. Pažeistos juostos ryškiai skiriasi nuo sveikų stiebo audinių. Stiebai įgyja raudonai rudą spalvą, viršutiniai stiebo audiniai lengvai lupasi.
Tai žalinga grybinė liga. Simptomai - puvinys apatinėje stiebo pusėje. Šiai ligai palanki terpė yra didelė drėgmė, todėl didėjant santykinei drėgmei, didėja puvinio grybo plitimo rizika. Spartus ligos vystymasis galimas esant ne tik didelei drėgmei, bet ir žemesnei oro temperatūrai. Esant 12-15 laipsnių temperatūrai šis puvinys plinta labai greitai.
Ligos simptomai pastebimi ant apatinių, senesnių lapų ir stiebų, kai vaisiai dar tik užuomazgų tarpsnyje. Pirmiausiai matomos nedidelės, apvalios ar netaisyklingos formos rudos dėmelės, kurių centras vėliau pašviesėja, o pakraščiais lieka tamsios spalvos apvadas. Stipriau pažeisti lapai gelsta, džiūsta ir byra. Panašias pigmentines dėmes, tik labiau pailgos formos, galima aptikti ant atžalų, lapkočių, taurėlapių, vaiskočių. Vaisiai labai retai kada nukenčia ir dėmės pasitaiko tik paviršiuje.
Palankiausios sąlygos plitimui yra aukšta temperatūra ir drėgmės perteklius. Pažeidžiami daigai ir suaugę augalai. Šiai ligai jautrios paprikos, baklažanai, bulvės, pomidorai, agurkai ir kt. Pradžioje ant apatinių, o vėliau ir viršutinių lapų susidaro didelės iki 0,5 - 1 cm skersmens rudos dėmės. Po kurio laiko lapai apmiršta, pradeda džiūti. Ant vaisių, dažniausiai prie kotelio, susidaro juodos dėmės.
Kitaip vadinama – maras. Jos sukėlėjas Phytophtora infestans, kuris pažeidžia visus antžeminius augalo organus. Tai viena kenksmingiausių ir dažniausių pomidorų, bulvių ligų. Ant stiebų ir lapkočių atsiranda pailgų, kartais susiliejančių, o ant lapų – netaisyklingų pilkai rudų dėmių. Kai liga išplinta ant žiedynų, šie pajuoduoja ir nudžiūva. Ant vaisių (dažniausiai žalių) atsiranda rudų, netaisyklingų, lyg išsiliejusių puvinio dėmių, kurios plinta ir paviršiumi.
Ligą sukelia Dothideomycetes klasės grybai. Dažniausia serga bulvės, pomidorai. Sausligė pažeidžia lapus, stiebus, bulvių gumbus, pomidorų vaisius. Ant lapų atsiranda didėjančios rudos apskritos rievėtos, ant stiebų stačiakampės ar ovalios dėmės. Ligai progresuojant lapų audiniai apie dėmę šviesėja, lapai pagelsta, stiebai ruduoja, augalas anksčiau subręsta ir nudžiūsta. Užsikrėtę gumbai ir vaisiai suserga sausuoju puviniu.
Ligą sukelia rizoktonijos genties nelytiniai grybai. Lietuvoje plačiai paplitusi bulvinė rizoktonija (Rhizoctonia solani), kuri formuoja sterilią grybieną ir skleročius dirvožemyje, dažniausiai puola bulvių, kopūstų, pomidorų, agurkų, morkų daigus, stiebus ir šaknis, sukelia jų vytimą, diegavirtę ir puvimą. Bulvių rizoktoniozė (bulvių šašai, baltoji kojelė) pažeidžia daigus, žemutinę stiebo dalį, šaknis, stolonus ir gumbus. Jie silpnai vystosi arba žūsta. Ant ligotų gumbų susiformuoja smulkūs juodi skleročiai.
Ligą sukelia Bacteriaceae šeimos bulvinė pektinbakterė (Pectobacterium phytophthorum). Serga bulvienojai. Jie būna žemesni, apatiniai lapai vysta, gelsta, džiūsta. Stiebo apatinė dalis ir šaknys juoduoja. Bulvės gumbo vidus taip pat juoduoja. Žiemą tokie gumbai iš vidaus pūva ir virsta gleivėta dvokiančia mase.
Ligą sukelia aukšliagrybių (Ascomycetes) klasės grybas paprastoji sklerotinija (Sclerotinia sclerotiorum). Liga puola įvairius augalus, daugiausia kenkia morkoms, kopūstams sandėliuose, agurkams, pomidorams šiltnamiuose. Mažiau puola svogūnus, salierus, griežčius, burokėlius. Pradžioje pažeistų augalų paviršiuje vystosi puri balta grybiena, kurioje vėliau susidaro gumbelio formos juodi skleročiai. Pūvantys audiniai suminkštėja, paruduoja, stiebai ir lapai vysta, vėliau žūva. Sklerotinis puvinys plinta, kai daug drėgmės.
Tai grybinė liga. Serga laukiniai ir kultūriniai augalai: žirniai, kopūstai, rapsai, rabarbarai, grikiai, svogūnai, salotos, agurkai, vynuogės. Netikroji miltligė puola antžemines augalų dalis. Lapų viršutinėje pusėje susidaro gelsvos, vėliau paruduojančios netaisyklingos dėmės, apatinėje pusėje – dėmių vietoje susiformuoja violetiškai pilkšvos, kartais pilkšvos apnašos.
Šią ligą sukelia kopūstinis gumbagrybis (Plasmodiophora brassicae), kuris gali išsilaikyti dirvoje iki 4—6 metų. Dažniausiai serga kopūstai, griežčiai, ridikai, ridikėliai, ropės, garstyčios, darželinė blizgė, kvapioji vakarutė ir kt. Ant augalų šaknų atsiranda įvairaus, dydžio išaugų, o šakniaplaukių būna mažai, todėl augalas nepajėgia apsirūpinti vandeniu bei maisto medžiagomis, kurių daug sunaudoja išaugų ląstelės. Antžeminės dalys silpnai vystosi, kopūstai nesuka gūžių.
Grybinė liga. Labiausiai puola burokėlius, runkelius, rabarbarus ir krienus.
Ligą sukelia virusai arba dryžgrybiai. Virusinės kilmės dryžlige labiau serga miglinių, lelijinių, bulvinių šeimų augalai: kviečiai, miežiai, avižos, kukurūzai, eraičinai, svidrės ir kt.
Moliūginis amaras (Aphis gossyppi) pažeidžia agurkus ir moliūgus lauke ir šiltnamiuose. Rečiau aptinkamas ant morkų, krapų, pupelių ir kitų kultūrinių augalų. Maitinasi ir piktžolių sultimis. Siurbia lapų, ūglių, žiedų ir vaisių užuomazgų sultis. Suaugėliai būna besparniai ir sparnuoti. Besparniai individai 1,2–2,1 mm ilgio, ovalo formos, labai įvairios spalvos – geltoni, žali, tamsiai žali, beveik juodi. Sifonai juodi, uodegėlė pirštiška, prie pamato įsmaugta. Antenos trumpesnės už kūną. Sparnuoti amarai 1,2–1,9 mm ilgio, jų galva ir krūtinė juoda, pilvelis geltonas arba žalias, su tamsiomis dėmelėmis. Jaunos lervos šviesiai žalsvos, vyresnės – gelsvai žalios. Pirmos generacijos amarai visi besparniai, vėliau pasirodo ir sparnuotos patelės, kurios nuskrenda į kitus pasėlius ir duoda pradžią naujiems amarų židiniams.
Tabakinis tripsas – tai kenkėjas polifagas. Pažeidžia daugiau kaip 50 augalų rūšių, bet dažniausiai gadina šiltnamiuose auginamus augalus, svogūnus, agurkus bei kitų daržovių daigus. Ant pažeistų svogūnų laiškų, agurkų ar kitų augalų lapų iš pradžių išilgai gyslų, vėliau ir kitur atsiranda smulkių balsvų dėmelių, kurių vis daugėja. Galiausiai jos susilieja, lapai pamažu išblykšta, vėliau paruduoja ir nudžiūsta. Ant tokių augalų lapų, ūglių ir žiedų gyvena patys kenkėjai – suaugę tripsai, lervos ir nimfos. Jie siurbia augalų audinių sultis. Žiemoja suaugę tripsai viršutiniame dirvos sluoksnyje ir po augalų liekanomis, šiltnamiuose – įvairiuose plyšiuose. Pavasarį jie minta piktžolėmis, vėliau perskrenda ant kultūrinių augalų. Kiaušinius deda į svogūnų laiškus ar kitų augalų lapų apatinės pusės audinį. Šiltnamiuose tabakinis tripsas vystosi 22–30 dienų. Per metus gali išsivystyti 7–8, lauke išsivysto 2–3 generacijos. Lietuvoje jis dažnas, kartais šiltnamiuose pastebimai kenkia, dažnai perneša virusines augalų ligas.
Tai - kenkėjais polifagas, dažniausiai pažeidžiantis šiltnamiuose pomidorus, agurkus, salotas ir dekoratyvinius augalus. Šiltu oru gali kenkti ir daržuose. Ant pažeistų augalų lapų atsiranda gelsvų dėmių, kurios palaipsniui didėja, lapai gelsta. Augalai būna labai užteršti lipniomis skystomis išmatomis, ant kurių veisiasi juodligės sukėlėjai. Kenkėjai gyvena apatinėje lapų pusėje ir siurbia sultis. Pajudinus apniktą baltasparnių augalą, į orą pakyla pulkeliai smulkių baltų vabzdžių. Baltasparniai yra 1,0-1,5 mm ilgio, gelsvi, turi dvi poras ryškiai baltų, lyg milteliais apibarstytų, sparnų. Ramybės būklėje sparnai sudedami stogeliu išilgai kūno. Kiaušiniai ovališki 0,2 mm ilgio, žalsvai geltoni, vėliau - juodi. Lervos plokščios, gelsvai žalios, nejudrios, kūno pakraščiuose turi blakstienėles, o pilvelio gale - 2 ilgus vaškinius siūlus. Kai šiltnamyje auginami dekoratyviniai augalai ištisus metus galima rasti visas baltasparnio vystymosi fazes. Šiltnamiuose, kur yra daržovių rotacija, įvairiuose plyšiuose, šiluminėse trasose ir kitur žiemoja apvaisintos patelės. Prasidėjus naujam vegetacijos sezonui, lapų apatinėje pusėje jos krūvelėmis padeda po 15-20 kiaušinėlių, iš kurių po 10-13 dienų išsirita lervos. Po kurio laiko jos virsta puparijais bei vėliau - suaugėliais.
Iš žeminių uodelių, agurkams žalingiausias yra agurkinis uodelis. Šis kenkėjas pažeidžia šiltnamiuose auginamus agurkus. Pažeistų augalų šaknys ir apatinė stiebo dalis, taip pat žeme besidriekiančių stiebų vidus būna išvagoti smulkiomis landomis, supleišėję. Pažeistos augalų dalys gali pradėti pūti. Kenkia iki 5 mm ilgio baltos nedidele juoda galva tvirtais žandais uodelio lervos. Jos randamos humusingoje dirvoje ar mėšle, iš kur puola augalus. Baigusios maitintis, agurkinio uodelio lervos pasigamina plonytį voratinklinį kokoną ir dirvoje virsta lėliukėmis. Suaugėliai skraido kovo, balandžio ir gegužės mėn. Tai 3,4–4,0 mm ilgio tamsiai pilki dvisparniai vabzdžiai. Išsiritusios lervos įsigraužia į augalų šaknis ir stiebus. Agurkinis uodelis dažniausiai apninka dėl įvairių priežasčių nusilpusius, sergančius pašaknio ligomis agurkų daigus.
Vienas žinomiausių bulvių, baklažanų, tabako ir kitų bulvinių augalų kenkėjų. Priklauso lapgraužių šeimai. Tiek suaugėliai vabalai, tiek jų lervos graužia lapus, palikdami vien gyslas ir taip sunaikindami derlių.
Kaip naikinti kolorado vabalus?
Vabalai plokšti, ilgi, į abu galus susiaurėję. Antenos 11-narės, pjūkliškos, šukiškos, rečiau siūliškos.
Vabzdys polifagas, pažeidžia įvairių augalų požemines dalis. Daug žalos padaro šiltnamiuose ir daržuose. Kūnas stambus, 35–55 mm, tamsiai rudas.
Polifagas. Pažeidžia įvairius augalus, tarp jų ir daržoves, ypač kopūstus, burokėlius, pomidorus, svogūnus.
Kaip naikinti dirvinukus?
Lervos dirvoje gyvena 3-4 metus. Suaugusi lerva būna 60-65 mm ilgio.
Siurbia augalų sultis. Iščiulpti lapai pagelsta arba pasidaro rausvo atspalvio, jų pakraščiai užsiraito į apačią. Pažeistų kopūstų gūžės būna mažesnės ir purios.
Lervos įsigraužia į augalų šaknis ir kotus, išėda jų vidų. Pažeisti augalai nustoja augti, skursta, kartais net žūva.
Kopūstinė kandis (Plutella xylostella) pažeidžia bastutinių šeimos daržoves, ypač kopūstus, graužia augalų lapus, sėklojų žiedus ir ankštaras, kartais užsimezgančios gūžės šerdį. Ypač žalinga šiltomis ir sausringomis vasaromis.
Pradeda skaridyti nuo birželio viduriuo ir skraido iki rugpjūčio pabaigos. Kiaušinėlius deda ant apatinės lapų pusės.
Morkinės musės kenkia morkoms, petražolėms, pastarnokams, rečiau salierams ir kitiems salierinių šeimos augalams.
Kenkia morkoms ir kitiems salierinių šeimos augalams. Pažeistų morkų šakniavaisiai būna smulkūs, barzdoti, kieti ir neskanūs.
Svogūninė kandis (Acrolepiopsis assectella) kenkia svogūnams, česnakams, porams.
Svogūninė musė (Delia antiqua) - Kenkia svogūnams, česnakams, porams ir kitiems svogūniniams augalams.
Sitona lineatus, S. crinitus ir kt. - kenkia įvairiems pupinių šeimos augalams, labiausiai žirniams, pupelėms, vikiams ir lubinams.
Žirninis vaisėdis (Cydia nigricana) - pažeidžia žirnių, vikių, pelėžirnių grūdus ankštyse. Jų paviršiuje išgraužia netaisyklingos formos iškandas.
Spragės (Alticini) – lapgraužių (Chrysomelidae) šeimai priklausantys vabzdžiai. Tai nedideli (1–5 mm), apvalaini vabalai. Daugelis spragių yra sodų, daržų, pasėlių kenkėjai.
Ligą sukelia vingiagrybio (Phoma) genties grybai. Šia liga serga pomidorai, obuoliai, morkos, burokėliai,septorio krapai, salierai, kmynai. Pomidorų vaisiai pūva sausu puviniu, kuris prasideda prie vaiskočio.
Kaip gydyti fomozę?
Grybinė liga. Požymiai – rudai juodos apnašos arba dėmės su apnašomis.
Šios rūšies erkės kenkia ir randamos skrotelių augimo kūgelio ar jaunų lapų zonoje, stiebų apatinėje dalyje. Dėl to kerelis gelsta, raukšlėjasi, skursta, džiūsta. Erkės ūsais gali pereiti ant jaunų daigų. Išsivysto kelios generacijos.
Rekomenduojama pažeistas augalo dalis pašalinti. Vos pastebėjus pirmuosius ligos požymius, purkšti žaliosios linijos produktais: Copfort ir Altosan B mišiniu kas 14 d. . Jei augalai buvo labai pažeisti ligos, purkškite juos amino rūgštimis Amino pro. Amino rūgštys gerokai padeda sušvelninti nepalankių aplinkos sąlygų neigiamą įtaką augalams, skatina jų regeneraciją atsiradus įvairiems pažeidimams. Šia priemone augalus purkškite pagal poreikį kas 14 d.
Šakučių džiūvimą sukelia tujinė kabatina. Jauni augaliukai gali likti visai pliki (be šakučių), o senesnių – gelsta ir ruduoja šakutės nuo viršūnių.
Voratinklinė erkė pirmiausia puola apatinius augalų lapus. Optimalios sąlygos erkei yra +28–30 °C temperatūra ir 35–55 % santykinis oro drėgnumas.
Skraido nuo balandžio pabaigos iki rugsėjo.
Šio vabalo lervos dažnai kenkia augalams tiesiog besimaitindamos augalo šaknimis. Vabalai pasirodo gegužės-liepos mėnesiais.
Ąžuolinio lapsukio vikšrai graužia pumpurus, vėliau lapus, palikdami tik storesnes gyslas.
Kenkėjas pažeidžia 8 buksmedžio rūšis. Žalingos yra vabzdžio lervos. Jos minta buksmedžio lapais ir ūgliais. Buksmedinio ugniuko suaugėliai skraido birželio – rugpjūčio mėnesiais. Vieno sezono metu išsivysto 3-4 generacijos kas 4-6 savaites, priklausomai nuo vyraujančių orų.
Pagrindinė jų padaroma žala – nugraužti arba apgraužti spygliai.
Pušinių pjūklelių lervos minta pušų spygliais. Kenkia pušims ilgesnį laikotarpį – balandžio-rugsėjo mėnesiais.
Čiulpia spyglių ir žievės sultis, dėl to augalas labai nusilpsta, sulėtėja jo augimas. Ten kur randasi pušinis amaras, dažnai yra ir skruzdžių.
Šie drugiai aptinkami ant žiedų, medžių kamienų ir šakų.
Tai maži, ploni, ilgomis antenomis vabalai, kurie maitinasi lapų apačioje ties pagrindine gysla. Pažeisti lapai susisuka.
Kenkėjas puola tujų šakeles, spyglius. Tujos skursta, pasidengia suodgrybiu, sutrinka medžiagų apykaita, silpnai auga.
Paprastieji skydamariai išskiria lipnų skystį. Jį pastebėję augalą atidžiai apžiūrėkite, ypač apatines lapų puses. Jei pastebėjote rudus gumbelius – tai skydamaris (Coccidae).
Miltuotieji skydamariai (Pseudococcidae) – smulkūs ir vidutiniai vabzdžiai, dažniausiai aptinkami ant sumedėjusių augalų. Šiuos kenkėjus lengva atpažinti iš baltų apnašų ant žemių, šaknų, jie dažnai įsikuria lapkočių pažastyse.
Gumbavapsvė prie ąžuolo pumpuro padeda kiaušinėlį ir ąžuolas jį apaugina apsauginiu sluoksniu. Galuose gyvena lerva. Viename rutuliuke būna viena lerva.
Lietuvoje nuo spygliakritės dažniausiai nukenčia užstelbtos jaunos eglaitės, pocūgės, paprastosios pušys.
Kaip gydyti spygliakritę?Dėl tujų rudavimo gali būti kelios priežastys, kurias reikėtų nusistatyti arba naudoti augalų priežiūros priemones kompleksiškai. Problema gali būti šaknynas: pašaknio ligos, šaknynas pažeistas kenkėjų – dažniausi kenkėjai yra grambuolio arba juodojo pjovėjo lervos (rekomenduojama pasitikrinti ar negraužia šaknų), silpnos šaknys – pasisavina per mažai dirvožemio drėgmės ir mikroelementų. Šaknų tinklui praplėsti ir pastiprinti rekomenduojame augalus laistyti BlackJak koncentruota huminių, fulvo, ulmo rūgščių ir mikroelementų suspensija.
Augalui kenkia buksmedinio ugniuko lervos. Jos minta buksmedžio lapais ir ūgliais. Augalas praranda dekoratyvumą, o kartais net ir neišgyvena. Šviesiai žalioms lervoms būdingi juodi dryžiai su baltais taškeliais ir plaukeliais bei blizgi juoda galva. Paskutinėje lervos stadijoje jos gali pasiekti iki 4 cm ilgį. Lėliukės būna nuo 1,5 iki 2,0 cm ilgio. Iš pradžių jos būna žalios su tamsiomis juostelėmis nugarinėje dalyje, tačiau vystymosi pabaigoje tampa rudos. Lėliukės paprastai slepiasi balto šilko kokone, susuktame tarp lapų ir šakelių. Buksmedinio ugniuko suaugėliai skraido birželio – rugpjūčio mėnesiais. Vieno sezono metu gali išsivystyti 3–4 generacijos kas 4 - 6 savaites, priklausomai nuo vyraujančių orų. Labai svarbu laiku pastebėti šį kenkėją. Tam būtina feromoninė gaudyklė, kurios pagalba atliekame tiek stebėjimą, tiek sugauname dalį buksmedinių ugniukų suaugėlių. Feromonai privilioja vabzdžių patinėlius į gaudykles, lieka neapvaisintos patelės, todėl mažėja šių kenkėjų populiacija. Kai gaudyklėje pastebime pirmuosius skraidančius drugius, tai signalas apie galimą užkrėtimą. Jei drugių daugėja, o po 10-14 d. ant lapų pastebite lervas, atlikite purškimą Neemazal. Nepamirškite, kad buksmedinis ugniukas turi ne vieną generaciją, tad feromoną gaudyklėje teks pakeisti po 4-6 savaičių ir stebėti toliau. Buksmedžiai auga labai lėtai, todėl esant didesniam pažeidimui, padėkite atsigauti augalams su amino rūgštimis – AMINO PRO arba Terra Sorb Foliar. Purškimus atlikite pagal poreikį kas 14 d.
Žolė paruduoja nedideliais ploteliais. Atsiranda maži raudonos spalvos siūlai.
Paukščiau kapsto veją dėl jos dirvožemyje esančių lervų – dažniausia tai yra grambuolio lervos arba ilgakojų ir storakojų uodų lervos. Jos vilioja paukščius kaip maistas, todėl jie išardo nemenkus vejos plotus. Ne gana to, šios lervos minta augalų šaknimis ir neretai vejos plotai nuruduoja dar prieš ją išdraskant paukščiams. Rekomenduojame įsitikinti kokia lerva (grambuolio ar ilgakojo ir storakojo) randasi jūsų vejos dirvožemyje. Tuomet atlikite biologinę kenkėjų kontrolę su nematodais. Nematodai įsiskverbia į kenkėjo lervą ir paskleidžia simbiotines bakterijas, ko pasekoje ji žūsta. Biologinė kontrolė vykdoma sušilus dirvožemiui iki 12-14°C. Nematodai yra išlaistomi į dirvožemį prieš sėją arba augant augalams. Išlaisčius nematodus, galite iš karto vartoti derančias daržoves, uogas, vaisius – karencijos laikotarpio nėra. Nematodai yra saugūs naudingųjų nariuotakojų faunai, augalams ir žmogui. Daugiau apie grambuolių lervų kontrolę nematodais skaitykite čia https://www.mkds.lt/index.php?route=product/search&search=nematodai%20gram
Grybai vejoje yra geras dirvožemio rodiklis. Tačiau dažnu atveju tai tampa estetinio vaizdo problema. Rekomenduojame juos paprasčiausiai išrauti ir tas vietas, kuriose jie dygsta – palaistykite vario sulfato tirpalu arba naudinguoju dirvos grybu Pythium oligandrum – taip užkirsite kelią jų augimui.
Deguliais dažniausiai serga agrastai, serbentai, avietės, vynuogės, pupelės, beržai, drebulės.
Šiai ligai jautrūs visi moliūginių šeimos augalai, tačiau šis grybas yra labai plačios specializacijos ir gali pulti įvairiausias daržoves bei daugelį kitų augalų jų vegatacijos metu ir saugyklose.
Šia liga serga rapsai, bulvės, pomidorai, paprikos, avietės, braškės, bei ąžuolai, beržai, liepos, labiausiai – klevai.
Pažeidžia įvairius augalus, parazituoja sultinguosius jų organus: avietes, žemuoges, rečiau obuolius bei kriaušes, kartais ir morkas, runkelius, burokėlius sandėliuose, salierus šiltnamiuose.
Serga daugelis vaismedžių rūšių, tačiau dažniausiai vyšnios, abrikosai ir persikai. Liga pažeidžia vaismedžių kamienus, šakas.
Labiausiai puola avietes, kriaušes, obelis, serbentus, pupas, runkelius, kukurūzus, česnakus, beržus.
Kenkia agrastams, avietėms, obelims, kriaušėms, slyvoms, trešnėms, pupoms, pupelėms, agurkams, moliūgams.
Serga vyšnios, trešnės, slyvos, abrikosai (lapai, vaiskočiai, jauni ūgliai, vaisiai).
Tai kenksmingiausia šilauogių grybinė liga. Ja augalai gali užsikrėsti visą vegetaciją, bet dažniausiai - birželio ir liepos mėn.
Pažeidžia žemuoges, braškes, kriaušes, serbentus, agrastus, avietes.
Daugiausia serga obelys, kriaušės, slyvos, abrikosai, ąžuolai, tuopos.
Daugiausia pažeidžiamos tos slyvų veislės, kurios vėlai ir ilgai žydi.
Puola kriaušes, vyšnias, trešnes, baltalksnius, drebules, beržus, tuopas ir kitus.
Ligą sukelia Puccinia ribesii caricis Kleb. (serbentinė viksvinė rudė). Pažeisti lapai, bei uogos deformuojasi ir nukrenta.
Tai dažniau pušų liga, tačiau ja serga ir juodieji serbentai, kartais agrastai bei kitų rūšių serbentai. Kai pušų kaimynystėje nėra serbento genties augalų, ligos dažniausiai išvengiama.
Kaip gydyti veimutrūdę?Viena labiausiai paplitusių ir pavojingiausių juodųjų serbentų ligų, kurią sukelia virusas.
Išilgai pagrindinių gyslų, lapalakštyje atsiradusios gelsvos dėmelės susilieja ir sudaro tarsi juostas ar kaspinus. Dėmėtumas prasideda nuo lapų pakraščius ir eina į centrą. Pamažu pagelsta visas lapas, tik stambios gyslos išlieka žalios.
Aviečių žievėplaišą sukelia Didymella applanata. Tai labai dažna ir žalinga aviečių liga. Stiebams medėjant, dėmių vietose žievė pašviesėja, atšoka, supleišėja, susiraito. Ligos požymiai ant lapų – pleišto pavidalo rudos dėmės, pažeisti lapai nukrinta, ant augalo lieka kaboti pliki lapkočiai .Ligoti stiebai nusilpsta, kitais metais nesulapoja, o jei ir sulapoja, menkai dera ir visai nudžiūsta.
Ant stiebų dėmės išsidėsto netaisyklingai, vėliau susilieja, sukamštėja, sutrūkinėja – stiebai pradeda džiūti.
Aviečių šviesmargė pažeidžia lapus, stiebus ir ūglius.
Kriaušinė blakutė (Cacopsylla pyri) - sudaro simbiozę su skruzdėlėmis.
Per vegetaciją sodai purškiami insekticidais, kad žiemsprindžiai mažiau plistų.
Šis kenkėjas siurbia obelų lapų ir vaisių sultis.
Minta erškėtinių, guobinių, beržinių, bukinių, vynmedinių ir kitų šeimų medžių ir krūmų lapų sultimis.
Lietuvoje labai dažnas, paplitęs vaismedžių soduose, kenkia obelims ir kriaušėms.
Kenkia ne tik obelims, bet ir kriaušėms, svarainiams, graikiškiems riešutams, abrikosams ir kai kada slyvoms bei persikams.
Tai - pavojingas obelų vaisių kenkėjas. Obuoliniai pjūkleliai skraido obelims žydint.
Obelis dažniausiai pažeidžia kelių rūšių lapsukiai - rožinis (Archips rosana), tinkluotasis (Adoxophyes orana), vaismedinis (Hedya nubiferana) ir pumpurinis (Spilonota ocellana).
Žalą daro rožinio lapsukio (Archips rosana) drugių vikšrai, kurie įvairiai susuka, šilkiniais siūlais sutraukia lapus, pumpurus ir jais maitinasi. Per metus išsivysto 2-3 generacijos. Paprastai didelės žalos nepadaro, tačiau vikšrai gali išrgraužti įvairias netaisyklingas angas ant vaisių ir sugadinti jų išvaizdą. per padarytus pažeidimus gali patekti puvinių ir kitų ligų sukėlėjai.
Šio kenkėjo suaugę vabalai aviečių, gervuogių, žemuogių, erškėčių lapuose išgraužia skyles. Patelės padėjusios kiaušinėlį pagraužia žiedpumpurių žiedkočius, dėl to sumažėja žiedų, o tuo pačiu ir uogų. Labiausiai nukenčia ankstyvosios braškių veislės.
Vapsvos prakanda uogą, iščiulpia sultis, o išsiliejusios sultys paskatina kekės puvimą.
Pažeidžia juodųjų, raudonųjų ir baltųjų serbentų pumpurus.
Pažeisti pumpurai pavasarį neišsprogsta, ištisi ūgliai ir šakos nudžiūsta, kiti išskleidžia pavienius lapus vasarą.
Dažniausia serga agurkai, bulvės, runkeliai, ridikai, obelys, kriaušės, vyšnios.
Rekomenduojame reguliariai naudoti žalios linijos produktus. KYTOS – aktyvuoja natūralius augalo savisaugos mechanizmus, stimuliuojančius fitoaleksinų, chitinazės ir gliukanazės, apsaugančių nuo patogeninių grybų ir bakterijų, susidarymą. COPFORT– mikroelementinė vario trąša, greitai įsisavinama ir absorbuojama per lapus ir šaknis. Apsaugo augalus nuo vario stokos ir padaro juos atsparesniais nepalankiems aplinkos veiksniams. MIMOX Zn papildytas mimozos ekstraktu, greitai įsisavinamas ir prasiskverbia į augalus bei veiksmingai apsaugo nuo Mn ir Zn stokos, todėl sukuriamas natūralus augalų atsparumas nepalankiems aplinkos veiksniams. Šios priemonės yra tarpusavyje suderinamos. Galima purkšti vienu purškimu arba maišant keletą priemonių kaskart keičiant jas. Purškite kai yra simptomų sukėlėjų atsiradimo rizika bei pasirodžius pirmiems simptomams. Geriausiam rezultatui pasiekti rekomenduojama laikytis reguliaraus purškimo – kas 14 d.
