+370 652 69755
Susiekite su mumis
Turite patvirtinti, kad esate ne jaunesnis nei 16 metų asmuo ir , kad sustinkate su duomenų tvarkymo taisyklėmis.

Augalų ligos ir kenkėjai

Augalų ligos ir kenkėjai

Mes esame pasiruošę padėti jums atrasti geriausius problemų sprendimus. Paskambinkite mūsų specialistams telefonu +370 652 69755 arba siųskite užklausą el. paštu info@mkds.lt.

LIGŲ IR KENKĖJŲ ABC

Augalų ligos pagal augalo pobūdį

Daržo augalų ligos ir kenkėjai

Agurkų alternariozė

Agurkų alternariozė

Tai grybinis augalų susirgimas. Dažniausiai pažeidžia agurkus ir melionus. Liga pirmiausia pasireiškia ant senesnių, o vėliau ir ant jaunesnių lapų – atsiranda nedidelės, kampuotos, gelsvai rudos dėmelės. Šios dėmelės greitai didėja sudarydamos dideles, kampuotas, koncentriškai rievėtas dėmes, kurios būna apjuostos pageltusiu lapalakščiu.

Kaip gydyti agurkų alternariozę?
Agurkų askochitozė

Agurkų askochitozė

Tai grybinis augalų susirgimas. Pažeidžia agurkus, melionus ir kitus moliūginių šeimos augalus. Ant lapų atsiranda didelės, stambios, apskritos ar netaisyklingos dėmės, kurios iš pradžių yra pilkšvos, šviesesniu centru ir rudu pakraščiu, vėliau tamsėja ir džiūsta. Ant stiebų dėmės būna pailgos, pilkšvos, sausos, kiek įdubusios, vėliau šie audiniai plyšta išilgai, iš jų sunkiasi rudas skystis. Ant vaisių liga sukelia juodąjį puvinį.

Kaip gydyti agurkų askochitozę?
Agurkų kekerinis puvinys

Agurkų kekerinis puvinys

Sukelia grybas pilkasis kekeras (Botrytis cinerea). Šiai ligai jautrūs visi moliūginių šeimos augalai, tačiau šis grybas yra labai plačios specializacijos ir gali pulti įvairiausias daržoves bei daugelį kitų augalų jų vegatacijos metu ir saugyklose. Vaisių užuomazgos suminkštėja ir pasidengia pilkomis apnašomis, ant lapų atsiranda rusvų netaisyklingų dėmių, stiebas suminkštėja ir apsitraukia apnašomis. Virš pažeistos stiebo vietos esanti agurko dalis nudžiūsta. 

Kaip gydyti agurkų kekerinį puvinį?
 Agurkų miltligė

Agurkų miltligė

Tai grybinis susirgimas, kurį sukelia grybas trūkažolinis miltenis (Erysiphe cichoracearum). Šiai ligai jautrūs agurkai, melionai ir kiti moliūginių šeimos augalai. Pirmieji ligos požymiai – baltos grybienos apskritos dėmelės, pastebimos ant senesnių lapų viršutinės pusės. Plėsdamasi grybiena gali aptraukti visą lapo viršutinę pusę, pereiti į apatinę ir ant stiebų.

Kaip gydyti agurkų miltligę?
Agurkų netikroji miltligė

Agurkų netikroji miltligė

Šį susirgimą sukelia grybas Pseudoperonospora cubensis. Šis sukėlėjas užkrečia agurkus, melionus ir kitus moliūginių šeimos augalus. Viršutinėje lapų pusėje atsiranda šviesiai žalsvos dėmės, kurios vėliau nuruduoja. Dėmės kampuotos formos, apribotos lapo gyslų, kartais atrodo lyg mozaika. Vėliau, dėmėms susiliejus, lapai nudžiūsta. Drėgnu oru apatinėje lapų pusėje susidaro pilkšvai violetinės apnašos – grybo sporos.). Panašūs ligos simptomai ir ant stiebų.

Kaip gydyti netikrąją agurkų miltligę?
Agurkų rauplės

Agurkų rauplės

Šią ligą sukelia grybas - agurkinis juodgrybis (Cladosporium cucumerinum). Rauplėmis gali sirgti arbūzai ar melionai, tačiau jautriausi yra agurkai. Ant lapų susidaro iki 1,5 cm skersmens rudų, kampuotų, su šviesiu apvadu dėmių, kurios išdžiūva ir audiniai iškrinta. Ant vaisių atsiranda pavandenijusių 3–4 mm skersmens dėmelių, vėliau – įdubusių žaizdelių, iš kurių sunkiasi gelsvas stingstantis skystis. Jauni pažeisti vaisiai deformuojasi ir  pūva.

Kaip gydyti agurkų rauples?
Agurkų septoriozė

Agurkų septoriozė

Ligą sukelia grybas Septoria cucurbitacearum. Šiai ligai jautrūs agurkai, melionai, moliūgai ir kiti moliūginių šeimos augalai. Ant lapų susidaro smulkios, 1–2 mm skersmens apskritos arba kampuotos, tamsiai rudos, su vandeningu apvadu dėmelės, kurias juosia siauras rudas ruoželis. Dėmelėms senstant jų centrai iškrinta. Ant senesnių dėmelių atsiranda juodų taškelių. Tokių dėmelių gali atsirasti ir ant vaisių. 

Kaip gydyti agurkų septoriozę?
Pomidorų sausligė / Alternariozė

Pomidorų sausligė / Alternariozė

Tai grybinė pomidorų liga. Šiai ligai taip pat jautrios paprikos, pomidorai baklažanai, bulvės ir kt. Ant apatinių lapų atsiranda rudų, dažnai netaisyklingų, koncentriškai rievėtų, iki 1 cm skersmens dėmių. Dėmėms didėjant ir joms susiliejus, lapai džiūsta, augalai užmezga mažiau vaisių, vaisiai smulkesni, ligos požymiai pereina į auksčiau esančius lapus, lapkočius ir stiebus. Ant vaisiaus priaugimo vietos į vieną pusę pradeda plisti ruda, įdubusi, sauso puvinio dėmė, kurios paviršius aptrauktas juodomis apnašomis.

Kaip gydyti pomidorų sausligę?
Pomidorų kekerinis puvinys / Pilkasis puvinys

Pomidorų kekerinis puvinys / Pilkasis puvinys

Ligą sukelia grybas Botrytis cinerea. Grybas sukelia šlapią pažeistų augalo audinių puvinį. Ant pažeistų augalo dalių susidaro rudos ar tamsiai rudos, juodos nekrotinės dėmės, padengtos pilku, puriu, dulkančiu apnašu. Pažeisti vaisiai masiškai krinta ir pūna. Ant pomidorų vaisių susidaro taisyklingos, apskritos, 0,5 cm skersmens dėmės.

Kaip gydyti pomidorų kekerinį puvinį?
Fuzariozė (fuzariozinis vytulys)

Fuzariozė (fuzariozinis vytulys)

Ligą sukelia grybas Fusarium oxysporum, kuris žiemoja dirvoje. Dažniausiai pažeidžia pomidorus, baklažanus, paprikas, bulves.

Pirmieji simptomai – išryškėjusios kraštinių lapų gyslos, vysta lapkočiai. Vėliau apatiniai lapai vysta, gelsta, džiūsta ir gali sunykti visas augalas. Labai dažnai nuvysta ir pagelsta atskiri augalo ūgliai arba viena augalo pusė. 

Kaip gydyti fuzariozę?
Verticiliozė (verticiliozinis vytulys)

Verticiliozė (verticiliozinis vytulys)

Tai grybinė liga. Pagelsta pusė lapo, lapų gyslos žalios, tačiau vėliau patamsėja, apjuosta, nuvytę lapai kabo ant stiebo. Stiebai su išilginėmis gelsvomis juostomis, einančiomis nuo viršaus žemyn. Pažeistos juostos ryškiai skiriasi nuo sveikų stiebo audinių. Stiebai įgyja raudonai rudą spalvą, viršutiniai stiebo audiniai lengvai lupasi.

Kaip gydyti verticiliozę?
Baltasis puvinys

Baltasis puvinys

Tai žalinga grybinė liga. Simptomai - puvinys apatinėje stiebo pusėje. Šiai ligai palanki terpė yra didelė drėgmė, todėl didėjant santykinei drėgmei, didėja puvinio grybo plitimo rizika. Spartus ligos vystymasis galimas esant ne tik didelei drėgmei, bet ir žemesnei oro temperatūrai. Esant 12-15 laipsnių temperatūrai šis puvinys plinta labai greitai. 

Kaip gydyti baltąjį puvinį?
Septoriozė / Dėmėtligė

Septoriozė / Dėmėtligė

Ligos simptomai pastebimi ant apatinių, senesnių lapų ir stiebų, kai vaisiai dar tik užuomazgų tarpsnyje. Pirmiausiai matomos nedidelės, apvalios ar netaisyklingos formos rudos dėmelės, kurių centras vėliau pašviesėja, o pakraščiais lieka tamsios spalvos apvadas. Stipriau pažeisti lapai gelsta, džiūsta ir byra. Panašias pigmentines dėmes, tik labiau pailgos formos, galima aptikti ant atžalų, lapkočių, taurėlapių, vaiskočių. Vaisiai labai retai kada nukenčia ir dėmės pasitaiko tik paviršiuje.

Kaip gydyti septoriozę?
Alternariozė

Alternariozė

Palankiausios sąlygos plitimui yra aukšta temperatūra ir drėgmės perteklius. Pažeidžiami daigai ir suaugę augalai. Šiai ligai jautrios paprikos, baklažanai, bulvės, pomidorai, agurkai ir kt. Pradžioje ant apatinių, o vėliau ir viršutinių lapų susidaro didelės iki 0,5 - 1 cm skersmens rudos dėmės. Po kurio laiko lapai apmiršta, pradeda džiūti. Ant vaisių, dažniausiai prie kotelio, susidaro juodos dėmės. 

Kaip gydyti alternariozę?
Fitoftorozė / Pomidorų maras

Fitoftorozė / Pomidorų maras

Kitaip vadinama – maras. Jos sukėlėjas Phytophtora infestans, kuris pažeidžia visus antžeminius augalo organus. Tai viena kenksmingiausių ir dažniausių pomidorų, bulvių ligų. Ant stiebų ir lapkočių atsiranda pailgų, kartais susiliejančių, o ant lapų – netaisyklingų pilkai rudų dėmių. Kai liga išplinta ant žiedynų, šie pajuoduoja ir nudžiūva. Ant vaisių (dažniausiai žalių) atsiranda rudų, netaisyklingų, lyg išsiliejusių puvinio dėmių, kurios plinta ir paviršiumi.

Kaip gydyti pomidorų marą?
Sausligė

Sausligė

Ligą sukelia Dothideomycetes klasės grybai. Dažniausia serga bulvės, pomidorai. Sausligė pažeidžia lapus, stiebus, bulvių gumbus, pomidorų vaisius. Ant lapų atsiranda didėjančios rudos apskritos rievėtos, ant stiebų stačiakampės ar ovalios dėmės. Ligai progresuojant lapų audiniai apie dėmę šviesėja, lapai pagelsta, stiebai ruduoja, augalas anksčiau subręsta ir nudžiūsta. Užsikrėtę gumbai ir vaisiai suserga sausuoju puviniu.

Kaip gydyti sausligę?
Baltoji kojelė / Rizoktoniozė

Baltoji kojelė / Rizoktoniozė

Ligą sukelia rizoktonijos genties nelytiniai grybai. Lietuvoje plačiai paplitusi bulvinė rizoktonija (Rhizoctonia solani), kuri formuoja sterilią grybieną ir skleročius dirvožemyje, dažniausiai puola bulvių, kopūstų, pomidorų, agurkų, morkų daigus, stiebus ir šaknis, sukelia jų vytimą, diegavirtę ir puvimą. Bulvių rizoktoniozė (bulvių šašai, baltoji kojelė) pažeidžia daigus, žemutinę stiebo dalį, šaknis, stolonus ir gumbus. Jie silpnai vystosi arba žūsta. Ant ligotų gumbų susiformuoja smulkūs juodi skleročiai. Morkų ir runkelių šakniavaisių rizoktoniozę (violetinį puvinį) sukelia purpurinis suktagrybis (Helicobasidium purpureum). Pažeisti šakniavaisiai vietomis arba ištisai apsitraukia tamsiai violetine valktimi, pradeda pūti, pasidengia grybo skleročiais.

Kaip gydyti baltąją kojelę?
Juodoji kojelė

Juodoji kojelė

Ligą sukelia Bacteriaceae šeimos bulvinė pektinbakterė (Pectobacterium phytophthorum). Serga bulvienojai. Jie būna žemesni, apatiniai lapai vysta, gelsta, džiūsta. Stiebo apatinė dalis ir šaknys juoduoja. Bulvės gumbo vidus taip pat juoduoja. Žiemą tokie gumbai iš vidaus pūva ir virsta gleivėta dvokiančia mase. 

Kaip gydyti juodąją kojelę?
Sklerotinis puvinys

Sklerotinis puvinys

Ligą sukelia aukšliagrybių (Ascomycetes) klasės grybas paprastoji sklerotinija (Sclerotinia sclerotiorum). Liga puola įvairius augalus, daugiausia kenkia morkoms, kopūstams sandėliuose, agurkams, pomidorams šiltnamiuose. Mažiau puola svogūnus, salierus, griežčius, burokėlius. Pradžioje pažeistų augalų paviršiuje vystosi puri balta grybiena, kurioje vėliau susidaro gumbelio formos juodi skleročiai. Pūvantys audiniai suminkštėja, paruduoja, stiebai ir lapai vysta, vėliau žūva. Sklerotinis puvinys plinta, kai daug drėgmės. 

Kaip gydyti sklerotinį puvinį?
Netikroji miltligė

Netikroji miltligė

Tai grybinė liga. Serga laukiniai ir kultūriniai augalai: žirniai, kopūstai, rapsai, rabarbarai, grikiai, svogūnai, salotos, agurkai, vynuogės. Netikroji miltligė puola antžemines augalų dalis. Lapų viršutinėje pusėje susidaro gelsvos, vėliau paruduojančios netaisyklingos dėmės, apatinėje pusėje – dėmių vietoje susiformuoja violetiškai pilkšvos, kartais pilkšvos apnašos. 

Kaip gydyti netikrąją miltligę?
Šaknų gumbas

Šaknų gumbas

Šią ligą sukelia kopūstinis gumbagrybis (Plasmodiophora brassicae), kuris gali išsilaikyti dirvoje iki 4—6 metų. Dažniausiai serga kopūstai, griežčiai, ridikai, ridikėliai, ropės, garstyčios, darželinė blizgė, kvapioji vakarutė ir kt. Ant augalų šaknų atsiranda įvairaus, dydžio išaugų, o šakniaplaukių būna mažai, todėl augalas nepajėgia apsirūpinti vandeniu bei maisto medžiagomis, kurių daug sunaudoja išaugų ląstelės. Antžeminės dalys silpnai vystosi, kopūstai nesuka gūžių.

Kaip gydyti šaknų gumbą?
Cerkosporozė

Cerkosporozė

Grybinė liga. Ypač pažeidžia pupas, runkelius, burokėlius.

Kaip gydyti cerkosporozę?
Ramuliariozė

Ramuliariozė

Grybinė liga. Labiausiai puola burokėlius, runkelius, rabarbarus ir krienus. 

Kaip gydyti ramuliariozę?
Dryžligė / Helmintosporiozė

Dryžligė / Helmintosporiozė

Ligą sukelia virusai arba dryžgrybiai. Virusinės kilmės dryžlige labiau serga miglinių, lelijinių, bulvinių šeimų augalai: kviečiai, miežiai, avižos, kukurūzai, eraičinai, svidrės ir kt. 

Kaip gydyti dryžligę?
Moliūginis amaras

Moliūginis amaras

Moliūginis amaras (Aphis gossyppi) pažeidžia agurkus ir moliūgus lauke ir šiltnamiuose. Rečiau aptinkamas ant morkų, krapų, pupelių ir kitų kultūrinių augalų. Maitinasi ir piktžolių sultimis. Siurbia lapų, ūglių, žiedų ir vaisių užuomazgų sultis. Suaugėliai būna besparniai ir sparnuoti. Besparniai individai 1,2–2,1 mm ilgio, ovalo formos, labai įvairios spalvos – geltoni, žali, tamsiai žali, beveik juodi. Sifonai juodi, uodegėlė pirštiška, prie pamato įsmaugta. Antenos trumpesnės už kūną. Sparnuoti amarai 1,2–1,9 mm ilgio, jų galva ir krūtinė juoda, pilvelis geltonas arba žalias, su tamsiomis dėmelėmis. Jaunos lervos šviesiai žalsvos, vyresnės – gelsvai žalios. Pirmos generacijos amarai visi besparniai, vėliau pasirodo ir sparnuotos patelės, kurios nuskrenda į kitus pasėlius ir duoda pradžią naujiems amarų židiniams.

Kaip naikinti moliūginį amarą?
Tripsai

Tripsai

Tabakinis tripsas – tai kenkėjas polifagas. Pažeidžia daugiau kaip 50 augalų rūšių, bet dažniausiai gadina šiltnamiuose auginamus augalus, svogūnus, agurkus bei kitų daržovių daigus. Ant pažeistų svogūnų laiškų, agurkų ar kitų augalų lapų iš pradžių išilgai gyslų, vėliau ir kitur atsiranda smulkių balsvų dėmelių, kurių vis daugėja. Galiausiai jos susilieja, lapai pamažu išblykšta, vėliau paruduoja ir nudžiūsta. Ant tokių augalų lapų, ūglių ir žiedų gyvena patys kenkėjai – suaugę tripsai, lervos ir nimfos. Jie siurbia augalų audinių sultis. Žiemoja suaugę tripsai viršutiniame dirvos sluoksnyje ir po augalų liekanomis, šiltnamiuose – įvairiuose plyšiuose. Pavasarį jie minta piktžolėmis, vėliau perskrenda ant kultūrinių augalų. Kiaušinius deda į svogūnų laiškus ar kitų augalų lapų apatinės pusės audinį. Šiltnamiuose tabakinis tripsas vystosi 22–30 dienų. Per metus gali išsivystyti 7–8, lauke išsivysto 2–3 generacijos. Lietuvoje jis dažnas, kartais šiltnamiuose pastebimai kenkia, dažnai perneša virusines augalų ligas.

Kaip naikinti tripsus?
Baltasparniai

Baltasparniai

Tai - kenkėjais polifagas, dažniausiai pažeidžiantis šiltnamiuose pomidorus, agurkus, salotas ir dekoratyvinius augalus. Šiltu oru gali kenkti ir daržuose. Ant pažeistų augalų lapų atsiranda gelsvų dėmių, kurios palaipsniui didėja, lapai gelsta. Augalai būna labai užteršti lipniomis skystomis išmatomis, ant kurių veisiasi juodligės sukėlėjai. Kenkėjai gyvena apatinėje lapų pusėje ir siurbia sultis. Pajudinus apniktą baltasparnių augalą, į orą pakyla pulkeliai smulkių baltų vabzdžių. Baltasparniai yra 1,0-1,5 mm ilgio, gelsvi, turi dvi poras ryškiai baltų, lyg milteliais apibarstytų, sparnų. Ramybės būklėje sparnai sudedami stogeliu išilgai kūno. Kiaušiniai ovališki 0,2 mm ilgio, žalsvai geltoni, vėliau - juodi. Lervos plokščios, gelsvai žalios, nejudrios, kūno pakraščiuose turi blakstienėles, o pilvelio gale - 2 ilgus vaškinius siūlus. Kai šiltnamyje auginami dekoratyviniai augalai ištisus metus galima rasti visas baltasparnio vystymosi fazes. Šiltnamiuose, kur yra daržovių rotacija, įvairiuose plyšiuose, šiluminėse trasose ir kitur žiemoja apvaisintos patelės. Prasidėjus naujam vegetacijos sezonui, lapų apatinėje pusėje jos krūvelėmis padeda po 15-20 kiaušinėlių, iš kurių po 10-13 dienų išsirita lervos. Po kurio laiko jos virsta puparijais bei vėliau - suaugėliais.

Kaip naikinti baltasparnius?
Žeminiai uodeliai

Žeminiai uodeliai

Iš žeminių uodelių, agurkams žalingiausias yra agurkinis uodelis. Šis kenkėjas pažeidžia šiltnamiuose auginamus agurkus. Pažeistų augalų šaknys ir apatinė stiebo dalis, taip pat žeme besidriekiančių stiebų vidus būna išvagoti smulkiomis landomis, supleišėję. Pažeistos augalų dalys gali pradėti pūti. Kenkia iki 5 mm ilgio baltos nedidele juoda galva tvirtais žandais uodelio lervos. Jos randamos humusingoje dirvoje ar mėšle, iš kur puola augalus. Baigusios maitintis, agurkinio uodelio lervos pasigamina plonytį voratinklinį kokoną ir dirvoje virsta lėliukėmis. Suaugėliai skraido kovo, balandžio ir gegužės mėn. Tai 3,4–4,0 mm ilgio tamsiai pilki dvisparniai vabzdžiai. Išsiritusios lervos įsigraužia į augalų šaknis ir stiebus. Agurkinis uodelis dažniausiai apninka dėl įvairių priežasčių nusilpusius, sergančius pašaknio ligomis agurkų daigus.

Kaip naikinti žieminius uodelius?
Kolorado vabalas

Kolorado vabalas

Vienas žinomiausių bulvių, baklažanų, tabako ir kitų bulvinių augalų kenkėjų. Priklauso lapgraužių šeimai. Tiek suaugėliai vabalai, tiek jų lervos graužia lapus, palikdami vien gyslas ir taip sunaikindami derlių.

Kaip naikinti kolorado vabalus?
Spragšiai

Spragšiai

Vabalai plokšti, ilgi, į abu galus susiaurėję. Antenos 11-narės, pjūkliškos, šukiškos, rečiau siūliškos. 

Kaip naikinti spragšius?
Kurklys

Kurklys

Vabzdys polifagas, pažeidžia įvairių augalų požemines dalis. Daug žalos padaro šiltnamiuose ir daržuose. Kūnas stambus, 35–55 mm, tamsiai rudas.

Kaip naikinti kurklius?
Dirvinukas

Dirvinukas

Polifagas. Pažeidžia įvairius augalus, tarp jų ir daržoves, ypač kopūstus, burokėlius, pomidorus, svogūnus.

Kaip naikinti dirvinukus?
Grambuolys

Grambuolys

Lervos dirvoje gyvena 3-4 metus. Suaugusi lerva būna 60-65 mm ilgio.

Kaip naikinti grambuolį?
Kopūstinis amaras

Kopūstinis amaras

Siurbia augalų sultis. Iščiulpti lapai pagelsta arba pasidaro rausvo atspalvio, jų pakraščiai užsiraito į apačią. Pažeistų kopūstų gūžės būna mažesnės ir purios.

Kaip naikinti kopūstinį amarą?
Vasarinė kopūstinė musė

Vasarinė kopūstinė musė

Lervos įsigraužia į augalų šaknis ir kotus, išėda jų vidų. Pažeisti augalai nustoja augti, skursta, kartais net žūva.

Kaip naikinti kopūstinę musę?
Kopūstinė kandis

Kopūstinė kandis

Kopūstinė kandis (Plutella xylostella) pažeidžia bastutinių šeimos daržoves, ypač kopūstus, graužia augalų lapus, sėklojų žiedus ir ankštaras, kartais užsimezgančios gūžės šerdį. Ypač žalinga šiltomis ir sausringomis vasaromis. 

Kaip naikinti kopūstinę kandį?
Kopūstinis pelėdgalvis

Kopūstinis pelėdgalvis

Pradeda skaridyti nuo birželio viduriuo ir skraido iki rugpjūčio pabaigos. Kiaušinėlius deda ant apatinės lapų pusės.

Kaip naikinti kopūstinį pelėdgalvį?
Morkinė musė

Morkinė musė

Morkinės musės kenkia morkoms, petražolėms, pastarnokams, rečiau salierams ir kitiems salierinių šeimos augalams.

Kaip naikinti morkinę musę?
Morkinė blakutė

Morkinė blakutė

Kenkia morkoms ir kitiems salierinių šeimos augalams. Pažeistų morkų šakniavaisiai būna smulkūs, barzdoti, kieti ir neskanūs.

Kaip naikinti morkinę blakutę?
Svogūninė kandis

Svogūninė kandis

Svogūninė kandis (Acrolepiopsis assectella) kenkia svogūnams, česnakams, porams.

Kaip naikinti svogūninę kandį?
Svogūninė musė

Svogūninė musė

Svogūninė musė (Delia antiqua) - Kenkia svogūnams, česnakams, porams ir kitiems svogūniniams augalams. 

Kaip naikinti svogūninę musę?
Sitonai

Sitonai

Sitona lineatus, S. crinitus ir kt. - kenkia įvairiems pupinių šeimos augalams, labiausiai žirniams, pupelėms, vikiams ir lubinams.

Kaip naikinti sitonus?
Žirninis vaisėdis

Žirninis vaisėdis

Žirninis vaisėdis (Cydia nigricana) - pažeidžia žirnių, vikių, pelėžirnių grūdus ankštyse. Jų paviršiuje išgraužia netaisyklingos formos iškandas.

Kaip naikinti žirninį vaisėdį?
Spragė

Spragė

Spragės (Alticini) – lapgraužių (Chrysomelidae) šeimai priklausantys vabzdžiai. Tai nedideli (1–5 mm), apvalaini vabalai. Daugelis spragių yra sodų, daržų, pasėlių kenkėjai.

Kaip naikinti sprages?
Fomozė

Fomozė

Ligą sukelia vingiagrybio (Phoma) genties grybai. Šia liga serga pomidorai, obuoliai, morkos, burokėliai,septorio krapai, salierai, kmynai. Pomidorų vaisiai pūva sausu puviniu, kuris prasideda prie vaiskočio.

Kaip gydyti fomozę?
Stemfiliozė

Stemfiliozė

Grybinė liga. Požymiai – rudai juodos apnašos arba dėmės su apnašomis.

Kaip gydyti stemfiliozę?
Žemuoginė erkė

Žemuoginė erkė

Šios rūšies erkės kenkia ir randamos skrotelių augimo kūgelio ar jaunų lapų zonoje, stiebų apatinėje dalyje. Dėl to kerelis gelsta, raukšlėjasi, skursta, džiūsta. Erkės ūsais gali pereiti ant jaunų daigų. Išsivysto kelios generacijos.

Kaip naikinti žemuogines erkes?
Dažniausiai užduodami klausimai
Serga šiltnamio augalai – kaip gydyti be pesticidų?

Rekomenduojama pažeistas augalo dalis pašalinti. Vos pastebėjus pirmuosius ligos požymius, purkšti žaliosios linijos produktais: Copfort ir Altosan B mišiniu kas 14 d. . Jei augalai buvo labai pažeisti ligos, purkškite juos amino rūgštimis Amino pro. Amino rūgštys gerokai padeda sušvelninti nepalankių aplinkos sąlygų neigiamą įtaką augalams, skatina jų regeneraciją atsiradus įvairiems pažeidimams. Šia priemone augalus purkškite pagal poreikį kas 14 d.

Dekoratyvinių augalų ligos ir kenkėjai

Tujų šakučių džiūvimas

Šakučių džiūvimą sukelia tujinė kabatina. Jauni augaliukai gali likti visai pliki (be šakučių), o senesnių – gelsta ir ruduoja šakutės nuo viršūnių.

Kaip gydyti tujų šakučių džiūvimą?
Voratinklinė erkė

Voratinklinė erkė

Voratinklinė erkė pirmiausia puola apatinius augalų lapus. Optimalios sąlygos erkei yra +28–30 °C temperatūra ir 35–55 % santykinis oro drėgnumas.

Kaip naikinti voratinklinę erkę?
Kaštoninė keršakandė

Kaštoninė keršakandė

Skraido nuo balandžio pabaigos iki rugsėjo.

Kaip naikinti kaštoninę keršakandę?
Juodasis pjovėjas

Juodasis pjovėjas

Šio vabalo lervos dažnai kenkia augalams tiesiog besimaitindamos augalo šaknimis. Vabalai pasirodo gegužės-liepos mėnesiais.

Kaip naikinti juodąjį pjovėją?

Ąžuolinis lapsukis

Ąžuolinio lapsukio vikšrai graužia pumpurus, vėliau lapus, palikdami tik storesnes gyslas.

Kaip naikinti ąžuolinį lapsukį?

Buksmedinio ugniuko kandis

Kenkėjas pažeidžia 8 buksmedžio rūšis. Žalingos yra vabzdžio lervos. Jos minta buksmedžio lapais ir ūgliais. Buksmedinio ugniuko suaugėliai skraido birželio – rugpjūčio mėnesiais. Vieno sezono metu išsivysto 3-4 generacijos kas 4-6 savaites, priklausomai nuo vyraujančių orų. 

Kaip naikinti buksmedinio ugniuko kandis?
Rudasis pušinis pjūklelis (Neodiprion sertifer)

Rudasis pušinis pjūklelis (Neodiprion sertifer)

Pagrindinė jų padaroma žala – nugraužti arba apgraužti spygliai.

Kaip naikinti rudąjį pušinį pjūklelį?
Paprastasis pušinis pjūklelis (Diprion pini)

Paprastasis pušinis pjūklelis (Diprion pini)

Pušinių pjūklelių lervos minta pušų spygliais. Kenkia pušims ilgesnį laikotarpį – balandžio-rugsėjo mėnesiais.

Kaip naikinti paprastąjį pušinį pjūklelį?
Pušinis amaras

Pušinis amaras

Čiulpia spyglių ir žievės sultis, dėl to augalas labai nusilpsta, sulėtėja jo augimas. Ten kur randasi pušinis amaras, dažnai yra ir skruzdžių.

Kaip naikinti pušinį amarą?
Stiklasparnis (Sesiidae)

Stiklasparnis (Sesiidae)

Šie drugiai aptinkami ant žiedų, medžių kamienų ir šakų.

Kaip naikinti stiklasparnius?
Minamusė

Minamusė

Tai augalų kenkėjai, išsiritantys pavasarį.

Kaip naikinti minamuses?
Ūsuočiai

Ūsuočiai

Tai maži, ploni, ilgomis antenomis vabalai, kurie maitinasi lapų apačioje ties pagrindine gysla. Pažeisti lapai susisuka.

Kaip naikinti ūsuočius?

Tujiniai skydamariai

Kenkėjas puola tujų šakeles, spyglius. Tujos skursta, pasidengia suodgrybiu, sutrinka medžiagų apykaita, silpnai auga.

Kaip naikinti tujinius skydamarius?
Skydamariai

Skydamariai

Paprastieji skydamariai išskiria lipnų skystį. Jį pastebėję augalą atidžiai apžiūrėkite, ypač apatines lapų puses. Jei pastebėjote rudus gumbelius – tai skydamaris (Coccidae).

Kaip naikinti skydamarius?
Miltuotieji skydamariai

Miltuotieji skydamariai

Miltuotieji skydamariai (Pseudococcidae) – smulkūs ir vidutiniai vabzdžiai, dažniausiai aptinkami ant sumedėjusių augalų. Šiuos kenkėjus lengva atpažinti iš baltų apnašų ant žemių, šaknų, jie dažnai įsikuria lapkočių pažastyse.

Kaip naikinti miltuotuosius skydamarius?
Ąžuolinė obuoliškoji gumbavapsvė

Ąžuolinė obuoliškoji gumbavapsvė

Gumbavapsvė prie ąžuolo pumpuro padeda kiaušinėlį ir ąžuolas jį apaugina apsauginiu sluoksniu. Galuose gyvena lerva. Viename rutuliuke būna viena lerva.

Kaip naikinti ąžuolines obuoliškąsias gumbavapsves?
Spygliakritė

Spygliakritė

Lietuvoje nuo spygliakritės dažniausiai nukenčia užstelbtos jaunos eglaitės, pocūgės, paprastosios pušys.

Kaip gydyti spygliakritę?
Dažniausiai užduodami klausimai
Ruduoja tujos – ką daryti?

Dėl tujų rudavimo gali būti kelios priežastys, kurias reikėtų nusistatyti arba naudoti augalų priežiūros priemones kompleksiškai. Problema gali būti šaknynas: pašaknio ligos, šaknynas pažeistas kenkėjų – dažniausi kenkėjai yra grambuolio arba juodojo pjovėjo lervos (rekomenduojama pasitikrinti ar negraužia šaknų), silpnos šaknys – pasisavina per mažai dirvožemio drėgmės ir mikroelementų. Šaknų tinklui praplėsti ir pastiprinti rekomenduojame augalus laistyti BlackJak koncentruota huminių, fulvo, ulmo rūgščių ir mikroelementų suspensija.

Kaip apsaugoti buksmedžius nuo kenkėjų?

Augalui kenkia buksmedinio ugniuko lervos. Jos minta buksmedžio lapais ir ūgliais. Augalas praranda dekoratyvumą, o kartais net ir neišgyvena. Šviesiai žalioms lervoms būdingi juodi dryžiai su baltais taškeliais ir plaukeliais bei blizgi juoda galva. Paskutinėje lervos stadijoje jos gali pasiekti iki 4 cm ilgį. Lėliukės būna nuo 1,5 iki 2,0 cm ilgio. Iš pradžių jos būna žalios su tamsiomis juostelėmis nugarinėje dalyje, tačiau vystymosi pabaigoje tampa rudos. Lėliukės paprastai slepiasi balto šilko kokone, susuktame tarp lapų ir šakelių. Buksmedinio ugniuko suaugėliai skraido birželio – rugpjūčio mėnesiais. Vieno sezono metu gali išsivystyti 3–4 generacijos kas 4 - 6 savaites, priklausomai nuo vyraujančių orų. Labai svarbu laiku pastebėti šį kenkėją. Tam būtina feromoninė gaudyklė, kurios pagalba atliekame tiek stebėjimą, tiek sugauname dalį buksmedinių ugniukų suaugėlių. Feromonai privilioja vabzdžių patinėlius į gaudykles, lieka neapvaisintos patelės, todėl mažėja šių kenkėjų populiacija. Kai gaudyklėje pastebime pirmuosius skraidančius drugius, tai signalas apie galimą užkrėtimą. Jei drugių daugėja, o po 10-14 d. ant lapų pastebite lervas, atlikite purškimą Neemazal. Nepamirškite, kad buksmedinis ugniukas turi ne vieną generaciją, tad feromoną gaudyklėje teks pakeisti po 4-6 savaičių ir stebėti toliau. Buksmedžiai auga labai lėtai, todėl esant didesniam pažeidimui, padėkite atsigauti augalams su amino rūgštimis – AMINO PRO arba Terra Sorb Foliar. Purškimus atlikite pagal poreikį kas 14 d.

Vejos ligos ir kenkėjai

Raudonsiūlė

Raudonsiūlė

Žolė paruduoja nedideliais ploteliais. Atsiranda maži raudonos spalvos siūlai.

Kaip gydyti raudonsiūlę?
Dažniausiai užduodami klausimai
Kodėl paukščiai kapsto veją?

Paukščiau kapsto veją dėl jos dirvožemyje esančių lervų – dažniausia tai yra grambuolio lervos arba ilgakojų ir storakojų uodų lervos. Jos vilioja paukščius kaip maistas, todėl jie išardo nemenkus vejos plotus. Ne gana to, šios lervos minta augalų šaknimis ir neretai vejos plotai nuruduoja dar prieš ją išdraskant paukščiams. Rekomenduojame įsitikinti kokia lerva (grambuolio ar ilgakojo ir storakojo) randasi jūsų vejos dirvožemyje. Tuomet atlikite biologinę kenkėjų kontrolę su nematodais. Nematodai įsiskverbia į kenkėjo lervą ir paskleidžia simbiotines bakterijas, ko pasekoje ji žūsta. Biologinė kontrolė vykdoma sušilus dirvožemiui iki 12-14°C. Nematodai yra išlaistomi į dirvožemį prieš sėją arba augant augalams. Išlaisčius nematodus, galite iš karto vartoti derančias daržoves, uogas, vaisius – karencijos laikotarpio nėra. Nematodai yra saugūs naudingųjų nariuotakojų faunai, augalams ir žmogui. Daugiau apie grambuolių lervų kontrolę nematodais skaitykite čia https://www.mkds.lt/index.php?route=product/search&search=nematodai%20gram

Kaip naikinti grybus vejoje?

Grybai vejoje yra geras dirvožemio rodiklis. Tačiau dažnu atveju tai tampa estetinio vaizdo problema. Rekomenduojame juos paprasčiausiai išrauti ir tas vietas, kuriose jie dygsta – palaistykite vario sulfato tirpalu arba naudinguoju dirvos grybu Pythium oligandrum – taip užkirsite kelią jų augimui.

Sodo augalų ligos ir kenkėjai

Antraknozė / Deguliai

Antraknozė / Deguliai

Deguliais dažniausiai serga agrastai, serbentai, avietės, vynuogės, pupelės, beržai, drebulės.

Kaip gydyti antraknozę?
Kekerinis puvinys / Pilkasis puvinys

Kekerinis puvinys / Pilkasis puvinys

Šiai ligai jautrūs visi moliūginių šeimos augalai, tačiau šis grybas yra labai plačios specializacijos ir gali pulti įvairiausias daržoves bei daugelį kitų augalų jų vegatacijos metu ir saugyklose.

Kaip gydyti pilkąjį puvinį?
Miltligė

Miltligė

Miltlige serga žoliniai ir sumedėję augalai.

Kaip gydyti miltligę?
Verticiliozė

Verticiliozė

Šia liga serga rapsai, bulvės, pomidorai, paprikos, avietės, braškės, bei ąžuolai, beržai, liepos, labiausiai – klevai. 

Kaip gydyti verticiliozę?
Juodasis puvinys

Juodasis puvinys

Pažeidžia įvairius augalus, parazituoja sultinguosius jų organus: avietes, žemuoges, rečiau obuolius bei kriaušes, kartais ir morkas, runkelius, burokėlius sandėliuose, salierus šiltnamiuose.

Kaip gydyti juodąjį puvinį?
Vaismedžių vėžys

Vaismedžių vėžys

Serga daugelis vaismedžių rūšių, tačiau dažniausiai vyšnios, abrikosai ir persikai. Liga pažeidžia vaismedžių kamienus, šakas.

Kaip gydyti vaismedžių vėžį?
Rūdys

Rūdys

Labiausiai puola avietes, kriaušes, obelis, serbentus, pupas, runkelius, kukurūzus, česnakus, beržus.

Kaip gydyti rūdis?
Filostiktozė

Filostiktozė

Kenkia agrastams, avietėms, obelims, kriaušėms, slyvoms, trešnėms, pupoms, pupelėms, agurkams, moliūgams.

Kaip gydyti filostiktozę?
Kokomikozė

Kokomikozė

Serga vyšnios, trešnės, slyvos, abrikosai (lapai, vaiskočiai, jauni ūgliai, vaisiai).

Kaip gydyti kokomikozę?
Moniliozė

Moniliozė

Serga obelys, kriaušės, slyvos, vyšnios, trešnės, abrikosai.

Kaip gydyti moniliozę?
Šilauogių stiebų deguliai

Šilauogių stiebų deguliai

Tai kenksmingiausia šilauogių grybinė liga. Ja augalai gali užsikrėsti visą vegetaciją, bet dažniausiai - birželio ir liepos mėn.

Kaip gydyti šilauogių stiebų degulius?
Valktis

Valktis

Tai agrastų ir serbentų liga.

Kaip gydyti valktis?
Šviesmargė

Šviesmargė

Pažeidžia žemuoges, braškes, kriaušes, serbentus, agrastus, avietes.

Kaip gydyti šviesmargę?
Citosporozė

Citosporozė

Daugiausia serga obelys, kriaušės, slyvos, abrikosai, ąžuolai, tuopos.

Kaip gydyti citosporozę?
Slyvų vaisių vyžligė

Slyvų vaisių vyžligė

Daugiausia pažeidžiamos tos slyvų veislės, kurios vėlai ir ilgai žydi.

Kaip gydyti slyvų vaisių vyžligę?
Tafrinozė

Tafrinozė

Puola kriaušes, vyšnias, trešnes, baltalksnius, drebules, beržus, tuopas ir kitus.

Kaip gydyti tafrinozę?
Viksvinės rūdys

Viksvinės rūdys

Ligą sukelia Puccinia ribesii caricis Kleb. (serbentinė viksvinė rudė). Pažeisti lapai, bei uogos deformuojasi ir nukrenta. 

Kaip gydyti viksvines rūdis?
Veimutrūdė

Veimutrūdė

Tai dažniau pušų liga, tačiau ja serga ir juodieji serbentai, kartais agrastai bei kitų rūšių serbentai. Kai pušų kaimynystėje nėra serbento genties augalų, ligos dažniausiai išvengiama.

Kaip gydyti veimutrūdę?

Žiedų pilnavidurė

Viena labiausiai paplitusių ir pavojingiausių juodųjų serbentų ligų, kurią sukelia virusas.

Kaip gydyti žiedų pilnavidurę?

Raudonspuogė

Serga serbentų stiebai, šakos ir jauni ūgliai.

Kaip gydyti raudonspuogę?
Serbentų mozaika

Serbentų mozaika

Išilgai pagrindinių gyslų, lapalakštyje atsiradusios gelsvos dėmelės susilieja ir sudaro tarsi juostas ar kaspinus. Dėmėtumas prasideda nuo lapų pakraščius ir eina į centrą. Pamažu pagelsta visas lapas, tik stambios gyslos išlieka žalios.

Kaip gydyti serbentų mozaiką?
Degligė

Degligė

Serga pupelės, kriaušės ir kiti augalai.

Kaip gydyti degligę?
Aviečių žievėplaiša

Aviečių žievėplaiša

Aviečių žievėplaišą sukelia Didymella applanata. Tai labai dažna ir žalinga aviečių liga. Stiebams medėjant, dėmių vietose žievė pašviesėja, atšoka, supleišėja, susiraito. Ligos požymiai ant lapų – pleišto pavidalo rudos dėmės, pažeisti lapai nukrinta, ant augalo lieka kaboti pliki lapkočiai .Ligoti stiebai nusilpsta, kitais metais nesulapoja, o jei ir sulapoja, menkai dera ir visai nudžiūsta. 

Kaip gydyti aviečių žievėplaišą?
Aviečių deguliai (antraknozė)

Aviečių deguliai (antraknozė)

Ant stiebų dėmės išsidėsto netaisyklingai, vėliau susilieja,  sukamštėja, sutrūkinėja – stiebai pradeda džiūti.

Kaip gydyti aviečių degulius?
Aviečių šviesmargė

Aviečių šviesmargė

Aviečių šviesmargė pažeidžia lapus, stiebus ir ūglius.

Kaip gydyti aviečių šviesmargę?
Kriaušinė blakutė

Kriaušinė blakutė

Kriaušinė blakutė (Cacopsylla pyri) - sudaro simbiozę su skruzdėlėmis.

Kaip naikinti kriaušinę blakutę?
Žiemsprindžiai

Žiemsprindžiai

Per vegetaciją sodai purškiami insekticidais, kad žiemsprindžiai mažiau plistų.

Kaip naikinti žiemsprindžius?
Rusvoji sodinė erkutė

Rusvoji sodinė erkutė

Šis kenkėjas siurbia obelų lapų ir vaisių sultis.

Kaip naikinti rusvąją sodinę erkutę?
Rausvoji sodinė erkutė

Rausvoji sodinė erkutė

Minta erškėtinių, guobinių, beržinių, bukinių, vynmedinių ir kitų šeimų medžių ir krūmų lapų sultimis.

Kaip naikinti rausvąją sodinę erkutę?
Obelinė blakutė

Obelinė blakutė

Minta obelų lapų sultimis. 

Kaip naikinti obelines blakutes?
Obelinis žiedgraužis

Obelinis žiedgraužis

Lietuvoje labai dažnas, paplitęs vaismedžių soduose, kenkia obelims ir kriaušėms.

Kaip naikinti obelinius žiedgraužius?
Obelinis vaisėdis

Obelinis vaisėdis

Kenkia ne tik obelims, bet ir kriaušėms, svarainiams, graikiškiems riešutams, abrikosams ir kai kada slyvoms bei persikams.

Kaip naikinti obelinius vaisėdžius?
Obuolinis pjūklelis

Obuolinis pjūklelis

Tai - pavojingas obelų vaisių kenkėjas.  Obuoliniai pjūkleliai skraido obelims žydint.

Kaip naikinti obuolinius pjuklelius?
Lapsukiai

Lapsukiai

Obelis dažniausiai pažeidžia kelių rūšių lapsukiai - rožinis (Archips rosana), tinkluotasis (Adoxophyes orana), vaismedinis (Hedya nubiferana) ir pumpurinis (Spilonota ocellana).

Kaip naikinti lapsukius?
Rožinis lapsukis

Rožinis lapsukis

Žalą daro rožinio lapsukio (Archips rosana) drugių vikšrai, kurie įvairiai susuka, šilkiniais siūlais sutraukia lapus, pumpurus ir jais maitinasi. Per metus išsivysto 2-3 generacijos. Paprastai didelės žalos nepadaro, tačiau vikšrai gali išrgraužti įvairias netaisyklingas angas ant vaisių ir sugadinti jų išvaizdą. per padarytus pažeidimus gali patekti puvinių ir kitų ligų sukėlėjai.

Kaip naikinti rožinį lapsukį?
Vyšninė musė

Vyšninė musė

Paplitusi visuose soduose.

Kaip naikinti vyšnines muses?
Avietinis žiedgraužis

Avietinis žiedgraužis

Šio kenkėjo suaugę vabalai aviečių, gervuogių, žemuogių, erškėčių lapuose išgraužia skyles. Patelės padėjusios kiaušinėlį pagraužia žiedpumpurių žiedkočius, dėl to sumažėja žiedų, o tuo pačiu ir uogų. Labiausiai nukenčia ankstyvosios braškių veislės.

Kaip naikinti avietinį žiedgraužį?
Vapsvos

Vapsvos

Vapsvos prakanda uogą, iščiulpia sultis, o išsiliejusios sultys paskatina kekės puvimą.

Kaip saugoti augalus nuo vapsvų?
Serbentinė erkutė

Serbentinė erkutė

Pažeidžia juodųjų, raudonųjų ir baltųjų serbentų pumpurus.

Kaip naikinti serbentines erkutes?
Serbentinė purpurinė kandis

Serbentinė purpurinė kandis

Pažeisti pumpurai pavasarį neišsprogsta, ištisi ūgliai ir šakos nudžiūsta, kiti išskleidžia pavienius lapus vasarą.

Kaip naikinti serbentines purpurines kandis?
Rauplės

Rauplės

Dažniausia serga agurkai, bulvės, runkeliai, ridikai, obelys, kriaušės, vyšnios.

Kaip gydyti rauples?
Dažniausiai užduodami klausimai
Kokiomis natūraliomis priemonėmis apsaugoti sodą nuo ligų?

Rekomenduojame reguliariai naudoti žalios linijos produktus. KYTOS – aktyvuoja natūralius augalo savisaugos mechanizmus, stimuliuojančius fitoaleksinų, chitinazės ir gliukanazės, apsaugančių nuo patogeninių grybų ir bakterijų, susidarymą. COPFORT– mikroelementinė vario trąša, greitai įsisavinama ir absorbuojama per lapus ir šaknis. Apsaugo augalus nuo vario stokos ir padaro juos atsparesniais nepalankiems aplinkos veiksniams. MIMOX Zn papildytas mimozos ekstraktu, greitai įsisavinamas ir prasiskverbia į augalus bei veiksmingai apsaugo nuo Mn ir Zn stokos, todėl sukuriamas natūralus augalų atsparumas nepalankiems aplinkos veiksniams. Šios priemonės yra tarpusavyje suderinamos. Galima purkšti vienu purškimu arba maišant keletą priemonių kaskart keičiant jas. Purškite kai yra simptomų sukėlėjų atsiradimo rizika bei pasirodžius pirmiems simptomams. Geriausiam rezultatui pasiekti rekomenduojama laikytis reguliaraus purškimo – kas 14 d.