Invazinė rūšis – faunos ar floros rūšis, sparčiai plintanti už savo natūralaus arealo ribų ir daranti žalą vietinėms ekosistemoms, žemės ūkiui, kraštovaizdžiui ir t. t. Invazinės rūšys pasižymi savo galėjimu greitai daugintis, prisitaikymu prie įvairių gamtinių sąlygų, aplinkos taršai, atsparumu pesticidams, neretai plinta žmogaus pagalba.
Invazinių (svetimžemių) rūšių plitimą lemia ne tik įvairi žmonių veikla, bet ir gamtiniai veiksniai (vėjas, vanduo, gyvūnai). Svetimžemėmis laikomos tokios rūšys (taip pat porūšiai), kurios į tam tikrą teritoriją dėl žmonių veiklos pateko atsitiktinai, išplito iš introdukcijos vietų arba kitų teritorijų, į kurias buvo patekusios atsitiktinai arba įveistos tikslingai.
Jeigu svetimžemė natūralizavusi rūšis palieka daug palikuonių, sparčiai plinta į naujas teritorijas, daro žalą ekosistemoms, ekonomikai ir (arba) kenkia žmonių sveikatai, ji laikoma invazine rūšimi. Dabar Lietuvoje yra 18 rūšių, kurios įtrauktos į Lietuvos invazinių organizmų sąrašą. Reikia pridurti, kad kelios invazinės rūšys yra įrašytos į Europos Sąjungos susirūpinimą keliančių svetimžemių rūšių sąrašą, kurios pagal reglamento nuostatas turi būti kontroliuojamos ir naikinamos visoje Europos Sąjungoje (ES Nr. 1143/2014; ES Nr. 2016/1141). Šiame sąraše yra trys Lietuvoje paplitusios rūšys: bitinė sprigė (Impatiens glandulifera), sirinis klemalis (Asclepias syriaca) ir Sosnovskio barštis (Heracleum sosnowskyi).
Invazinių rūšių kontrolę ir naikinimą tikslinėje teritorijoje reikėtų vykdyti atsižvelgus į konkrečias sąlygas, taikant visas įmanomas naikinimo priemones, pirmiausia mechanines, chemines ir jų derinius. Tik jas išsamiai įvertinus galima parinkti aplinkai draugiškiausius ir veiksmingiausius naikinimo būdus ir metodus. Ypač svarbu, kad naikinimo priemonės būtų įgyvendinamos optimaliu laiku – tada, kai invaziniai augalai dar nesubrandinę ir nepaskleidę sėklų. Kitas labai svarbus uždavinys – tinkamas invazinių augalų liekanų utilizavimas. Atliekas (jeigu reikia) būtina sutvarkyti taip, kad jos netaptų naujų invazijų židiniais.
Ką reikia žinoti apie Sosnovskio barštį? Daugiau skaitykite čia: Sosnovskio barštis
Ką reikia žinoti apie Kanadinę elodėją? Daugiau skaitykite čia: Kanadinė elodėja
Ką reikia žinoti apie Raukšlėtalapį erškėtį? Daugiau skaitykite čia: Raukšlėtalapis erškėtis
Ką reikia žinoti apie Vėlyvąją ievą? Daugiau skaitykite čia: Vėlyvoji ieva
Ką reikia žinoti apie Muilinę guboją? Daugiau skaitykite čia: Muilinė guboja
Ką reikia žinoti apie Uosialapį klevą? Daugiau skaitykite čia: Uosialapis klevas
Ką reikia žinoti apie Varpinę medlievą? Daugiau skaitykite čia: Varpinė medlieva
Ką reikia žinoti apie Ilgakojį lakišių? Daugiau skaitykite čia: Ilgakojis lakišius
Ką reikia žinoti apie Gausialapį lubiną? Daugiau skaitykite čia: Gausialapis lubinas
Ką reikia žinoti apie Didžiąją rykštenę? Daugiau skaitykite čia: Didžioji rykštenė
Ką reikia žinoti apie Kanadinę rykštenę? Daugiau skaitykite čia: Kanadinė rykštenė
Ką reikia žinoti apie Baltažiedę robiniją? Daugiau skaitykite čia: Baltažiedė robinija
Ką reikia žinoti apie Tankiažiedę rūgštynę? Daugiau skaitykite čia: Tankiažiedė rūgštynė
Ką reikia žinoti apie Šluotinį sausakrūmį? Daugiau skaitykite čia: Šluotinis sausakrūmis
Ką reikia žinoti apie Bitinę sprigę? Daugiau skaitykite čia: Bitinė sprigė
Ką reikia žinoti apie Smulkiažiedę sprigę? Daugiau skaitykite čia: Smulkiažiedė sprigė
Ką reikia žinoti apie Vienametę šiušelę? Daugiau skaitykite čia: Vienametė šiušelė
Ką reikia žinoti apie Dygliavaisį virkštenį? Daugiau skaitykite čia: Dygliavaisis virkštenis
Kyla klausimų? Mūsų patyrusi komanda yra tam, kad jums padėtų! Paskambinkite mums numeriu +370 652 69755 arba siųskite užklausą el. paštu info@mkds.lt dabar!
