Gausialapis lubinas
Sudaro didelius ir beveik grynus sąžalynus, kuriuose susidaro tankus nesuirusių nuokritų sluoksnis, todėl juose beveik nebelieka vietinių augalų rūšių. Didžiosios rykštenės iš dirvožemio pasisavina labai daug maisto medžiagų, todėl dirvožemis tampa rūgštesnis. Didžiosios rykštenės kryžminasi su vietine paprastąja rykštene, todėl kyla grėsmė šios rūšies populiacijoms. Pavasarį dideliuose rykštenių plotuose dėl likusių daugybės sausų stiebų kyla gaisrų pavojus. Pavienius didžiosios rykštenės individus galima iškasti, o nedidelius sąžalynus veiksmingiausia reguliariai šienauti prieš žydėjimą arba žydėjimo pradžioje, taip silpninant augalus ir neleidžiant rūšiai toliau plisti. Gamtiniu požiūriu nevertingose vietose, kuriose didžiosios rykštenės sudaro didelius sąžalynus, galima taikyti dviskiltėms piktžolėms skirtus herbicidus ir agrotechnines naikinimo priemones.
Mūsų svetainėje naudojami slapukai. Jei sutinkate su slapukų naudojimu spauskite mygtuką „Sutinku“ arba naršykite toliau. Savo duotą sutikimą bet kada galėsite atšaukti pakeisdami savo interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Daugiau apie slapukus galite skaityti Privatumo politikoje.