Kiekvienas šilauogių, rododendrų ar azalijų augintojas žino – be rūgščios dirvos gero derliaus ar įspūdingų žiedų nesulauksi. Tačiau tradiciniai cheminiai rūgštintojai dažnai veikia kaip trumpalaikis šokas augalui. Vis populiarėja sprendimas – biologinis dirvožemio rūgštinimas.
Kaip mikroskopiniai organizmai gali pakeisti žemės chemiją ir kodėl tai yra saugiausias pasirinkimas jūsų sodui?
Tai specialus mišinys, kurį įterpus į dirvą aktyvuojamos trys bakterijų gentys: Nitrosomonas, Beggiatoa ir Paracoccus.
Užuot pylę paruoštą rūgštį iš laistytuvo, jūs užkuriate žemėje „mažas rūgšties gamyklėles“. Šios bakterijos maitinasi dirvoje esančiomis medžiagomis, o jų natūralios gyvybinės veiklos šalutinis produktas yra vandenilio jonai. Chemijoje būtent šie jonai ir apibrėžia aplinkos rūgštingumą – kuo jų daugiau, tuo žemesnis pH.
Trijų bakterijų komanda: kas už ką atsakingas?
Šios trys bakterijų grupės veikia kaip darni biologinė grandinė, kurioje kiekviena atlieka savo unikalų vaidmenį:
Nitrosomonas (Azoto perdirbėja): Tai pagrindinė šio proceso varomoji jėga. Ji ima dirvoje esantį amonį (atsirandantį iš trąšų ar organinių likučių) ir paverčia jį augalams tinkamu maistu. Šios cheminės reakcijos metu išsiskiria didžiausias rūgšties kiekis.
Beggiatoa (Sieros perdirbėja): Ši bakterija veikia kaip dirvos valytoja. Ji neutralizuoja kenksmingas, pūvančių medžiagų dujas (sieros vandenilį) ir paverčia jas naudingais sulfatais. Šis virsmas taip pat papildomai rūgština aplinką aplink šaknis.
Paracoccus (Palaikytoja ir reguliuotoja): Universali bakterija, kuri prisitaiko prie kintančių sąlygų. Pavyzdžiui, kai po stiprių liūčių dirvoje trūksta deguonies, ji užtikrina, kad medžiagų apykaita nesustotų ir žemė toliau išliktų rūgšti.
Kodėl bakterijos yra geriau nei „paprasta chemija“?
Atsakymas slepiasi saugume ir ilgalaikiame poveikyje. Biologinis rūgštintojas turi tris esminius pranašumus:
1. Nėra rizikos „nudeginti“ augalo
Stiprūs cheminiai tirpalai suveikia akimirksniu – dirvos pH nukrenta staiga, sukeldamas augalo šaknims didžiulį šoką. Per didelė chemijos koncentracija gali tiesiog nudeginti smulkiąsias šaknis arba „užrakinti“ maisto medžiagas. Tuo tarpu bakterijos rūgštį gamina labai mažais kiekiais ir palaipsniui. Tai švelnus, gamtai artimas procesas.
2. Ilgalaikis efektas, kuris neišsiplauna
Paprasta rūgštis po kelių stipresnių lietų ar gausaus laistymo tiesiog išsiplauna į gilesnius dirvos sluoksnius, ir žemė vėl pradeda šarmėti. Bakterijos įsikuria tiesiai augalo šaknų zonoje (rizosferoje). Jos ten gyvena, dauginasi ir nuolat palaiko reikiamą pH lygį, todėl poveikis yra gerokai stabilesnis.
3. Papildomas maistas augalams
Skaidydamos dirvos elementus, šios bakterijos ne tik rūgština aplinką. Jos kartu atlaisvina augalams sunkiai pasiekiamus mineralus ir paverčia juos lengvai įsisavinamu maistu (nitratais ir sulfatais). Jūsų augalai tampa ne tik gyvybingesni, bet ir vešlesni.
Praktinis patarimas augintojui
Biologinį DIRVOŽEMIO RŪGŠTINTOJĄ pH4 geriausia įterpti į dirvą kelių centimetrų gylyje rudenį arba pavasarį, kai žemė yra drėgna ir šilta. Rekomenduojama norma paprastai svyruoja nuo 100 iki 500 g/m², priklausomai nuo esamo jūsų dirvos pH. Dirvos pH galite pamatuoti su lakmuso juostelėmis, kurios yra DIRVOŽEMIO RŪGŠTINTOJO PH4 500g kibirėlyje (deja lakmuso juostelių nerasite rūgštintojo 10kg kibire).
DIRVOŽEMIO RŪGŠTINTOJAS pH4 papildytas huminėmis rūgštimis ir chitozanu, kas labai pagerina šaknyno ir augalo būklę.
Dirvožemio rūgštingumui (pH) nustatyti pasemkite 10 - 20 g dirvožemio (Iš kelių centimetrų gylio) ir suberkite į 100 - 200 ml talpos indą, pripilkite vandens. Indą sandariai uždarykite ir gerai suplakite. Po 5 min., mėginiui nusistovėjus, įmerkite vieną indikatorinio popieriaus juostelę į paviršiuje nusistovėjusį tirpalą. Ištraukite ir palyginkite juostelės spalvą su pridėta skale. Skalėje esanti spalva rodys jūsų dirvos PH. Rezultatą vertinti reikia iškarto.
Dirvožemio paėmimo laikas neturi didesnės reikšmės, bet nerekomenduojama to daryti po gausesnio lietaus, ilgalaikės sausros metu, taip pat ką tik patręšus ar pakalkinus žemę.
Leiskite gamtai pasirūpinti jūsų sodu – sveika mikrobiologija užtikrins stabilią rūgštį be jokio streso augalams!
Mūsų svetainėje naudojami slapukai. Jei sutinkate su slapukų naudojimu spauskite mygtuką „Sutinku“ arba naršykite toliau. Savo duotą sutikimą bet kada galėsite atšaukti pakeisdami savo interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Daugiau apie slapukus galite skaityti Privatumo politikoje.