+370 652 69755
Susiekite su mumis
Turite patvirtinti, kad esate ne jaunesnis nei 16 metų asmuo ir , kad sustinkate su duomenų tvarkymo taisyklėmis.

Obuoliškoji ąžuolinė gumbavapsvė

Kas sukelia?

Gumbavapsvės (Cynipidae) 


Ką dažniausiai puola?

Dažniausia rožinė gumbavapsvė (Rhodites rosae), jos 2–5 cm pločio ilgais minkštais plaukeliais padengti galai susidaro ant erškėčių lapų, ūglių, žiedų, vaisių. Nereta avietinė gumbavapsvė (Diastrophus rubi). Ant ąžuolų šaknų, lapų aptinkamos 7 rūšys. Dažnos ąžuolinė obuoliškoji gumbavapsvė (Diplolepis quercus folii), ąžuolinė žirniškoji gumbavapsvė (Diplolepis divisa).

Kaip atrodo ir ką daro?

Gumbavapsvės yra augalėdės, vystosi augaluose ar ant jų dalių, sudaro nenormalias išaugas. Įvairių gumbavapsvių rūšių išaugų formos labai skirtingos. Vabzdys užauga tik iki pusės centimetro. Gumbavapsvė prie augalo pumpuro padeda kiaušinėlį ir augalas jį apaugina apsauginiu sluoksniu. Tokie dariniai vadinami „galais“. Galuose gyvena lerva. Viename rutuliuke būna viena lerva.


Kada pasireiškia ir plinta, kokios sąlygos palankios?

Dauginasi du kartus per metus: pavasarį ir rudenį. Galai rudenį nukrenta ant žemės, paruduoja ir pavasarį iš jų vėl išsirita patelės ir tas ciklas kartojasi. Medis tuos lapus numeta. Jei medis yra jaunas ir visi lapeliai būna taip pažeisti,  jis gali skursti.


Kaip sumažinti žalą (kokiomis priemonėmis ir kada naudoti)?

Rekomenduojama surinkti nukritusius lapus, neleisti peržiemoti gumbavapsvių lervoms.


Sprendimo būdus rasite čia


Mūsų svetainėje naudojami slapukai. Jei sutinkate su slapukų naudojimu spauskite mygtuką „Sutinku“ arba naršykite toliau. Savo duotą sutikimą bet kada galėsite atšaukti pakeisdami savo interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Daugiau apie slapukus galite skaityti Privatumo politikoje.