Paprastieji ąžuolai yra visiems gerai pažįstami medžiai, pasiekiantys 30 m. aukštį. Ąžuolai ilgaamžiai medžiai, gyvena 500 – 1000 metų. Jie auga derlingame, molio arba priemolio dirvožemyje kartu su kitais lapuočiais ir spygliuočiais medžiais miškuose, pamiškėse, šlaituose. Kai kur sudaro medynus, bet grynų ąžuolynų Lietuvoje labai nedaug. Ąžuolų mediena kieta, patvari ir graži, iš jos daromi baldai, parketas, anksčiau ąžuolo mediena plačiai buvo naudota laivų statyboje. Ąžuolų žievė naudojama vaistams ir raugams, iš gilių ruošiama gilių kava. Lapai naudojami raugiant agurkus.
Ąžuolai gana dažnai sodinami parkuose, skveruose, prie sodybų. Paprastieji ąžuolai žydi balandžio arba gegužės mėnesį. Lietuvoje savaime auga tik 2 ąžuolų rūšys, tačiau dekoratyvinių ąžuolų turime nemažą pasiūlą: dantytasis, burgundinis, raudonasis, dvispalvis, floridinis, pelkinis, purpurinis ir t.t.
Ąžuolo medis, kaip ir bet kuri kita rūšis, yra jautrus ligoms ir kenkėjams.
Mūsų kompetentingi specialistai yra pasirengę suteikti jums profesionalią pagalbą. Skambinkite mums numeriu +370 652 69755 arba rašykite adresu info@mkds.lt ir mes atsakysime į jums rūpimus klausimus!
| Kenkėjas | Aprašymas | Sprendimas |
| Ąžuolinis lapsukis | Daugiausia pažeidžia ąžuolynus, kenkia miško parkuose bei pavieniams medžiams. Pirminiai židiniai formuojasi perbrendusiuose, brandžiuose, išretėjusiuose medynuose, parkuose. Antriniai židiniai susidaro jaunesniuose ir tankesniuose ąžuolynuose. Ąžuolinio lapsukio vikšrai graužia pumpurus, vėliau lapus, palikdami tik storesnes gyslas. Graužti pradeda nuo lajos viršūnės. Pažeisti ąžuolai netenka prieaugio ir gilių. Nuo vienkartinio nugraužimo ąžuolai nežūstą, nes lapai išsiskleidžia iš miegančių pumpurų, tačiau dažnai nauji ūgliai nespėja sumedėti ir, esant ankstyvosioms rudeninėms šalnoms, apšąla. Taip pat naujai išauginti lapai dažnai intensyviai pažeidžiami ąžuolo lapų miltligės. Jei ąžuolai apgraužiami kelis metus iš eilės, jų viršūnės ir šakos nudžiūsta. Skaityti plačiau | Feromonas Ąžuoliniui lapsukiui (Tortrix viridana), Pherozzip 1 vntNANO AGRO TOTAL augalų apsaugos stipriklis, priežiūros priemonė, 100 ml |
| Obuoliškoji ąžuolinė gumbavapsvė | Šis vabzdys užauga tik iki pusės centimetro dydžio ir nors nėra retas, mes gamtoje jų praktiškai nepamatome, pastebime tik tokius „obuoliukus“. Tie „obuoliukai“ susidaro, kai ta gumbavapsvė prie ąžuolo pumpuro padeda kiaušinėlį ir ąžuolas jį apaugina apsauginiu sluoksniu. Galuose gyvena lerva. Viename rutuliuke būna viena lerva. Obuoliškoji ąžuolinė gumbavapsvė dauginasi du kartus per metus: pavasarį ir rudenį. Pavasariui dauginimuisi reikalingas ir patinėlis. Jis gyvena atskirame rutuliuke. Išsiritusios patelės rudenį vėl dės ant ąžuolų kiaušinėlius. Dažniausiai, jaunų. Tada jau nebereikia patinėlių ir iš tų „obuoliukų“ išsirita vien patelės. Tie galai rudenį nukrenta ant žemės, paruduoja ir pavasarį iš jų vėl išsirita patelės ir tas ciklas kartojasi. Medis tuos lapus numeta. Jei medis yra jaunas ir visi lapeliai būna taip pažeisti, jis gali skursti. Rekomenduojama rudenį lapus surinkti, kad nebūtų jų su galais. Ir sulaistyti pomedžius Recharge priemone: laistymą atlikite rudenį ir pavasarį. Skaityti plačiau | |
| Grambuolys | Paprastai kenkia kelių rūšių grambuolių lervos - paprastojo (Melolontha melolontha), vasarinio (Amphimallon solstitialis) ir grikinuko (Phylloperta horticola). Balandžio mėnesį grambuolių lervos pradeda savo aktyvaus maitinimosi ciklą, kuris trunka iki rugsėjo. Lervos pažeidžia daržo augalų požemines dalis, ypač šaknis bei šakniavaisius. Augalai skursta ir džiūsta, jų šaknys – nugraužtos. Skaityti plačiau | Nematodai GRAMBUOLIŲ LERVOMS (H. bacteriophora) 250 mln./5 aNematodai GRAMBUOLIŲ LERVOMS (H. bacteriophora) 50 mln./1 aNematodai GRAMBUOLIŲ LERVOMS (H. bacteriophora) 500 mln./10 aKURKLIAI – dirvos priedai nuo kurklių, 500 gFeromonas sodiniui grambuoliukui – grikinukui (Phyllopertha horticola), Pherozzip, 1 vntFeromonas paprastajam grambuoliui (Melolontha melolontha), Pherozzip, 1 vnt |
| Liga | Aprašymas | Sprendimas |
| Citosporozė | Ligą sukelia Cytospora genties grybai. Pažeidžia slyvas, kiek rečiau vyšnias, trešnes, abrikosus, obelis, kriaušes, ąžuolus, tuopas. Žievė apie pažeistų šakų bei kamienų vietą pradeda džiūti, įdumba, šiek tiek patamsėja. Nekrozės dėmės plečiasi į visas puses, bet daugiau išilgine kryptimi. Pradeda džiūti atskiros šakos arba ir visas medis. Citosporozė greičiau suserga apšalę, žaizdoti, nusilpę medžiai. Skaityti plačiau | Sodininko rinkinys BORDO, 200 g Sodo profilaktinio purškimo rinkinysCopfort, 30 ml Vario sulfatas, 100 g CEPHYRO – greito poveikio varis, 5 gKYTOS – fungicidinis, baktericidinis poveikis, 4 g |
