+370 652 69755
Susiekite su mumis
Turite patvirtinti, kad esate ne jaunesnis nei 16 metų asmuo ir , kad sustinkate su duomenų tvarkymo taisyklėmis.

Tripsai

Agurkams dažniausiai kenkia tabakinis tripsas (Thrips tabaci), šiltadaržinis tripsas (Heliothrips haemorrhoidalis) ir invazinis vakarinis tripsas (Frankliniella occidentalis).

Tabakinis tripsas – tai kenkėjas polifagas. Pažeidžia daugiau kaip 50 augalų rūšių, bet dažniausiai gadina šiltnamiuose auginamus augalus, svogūnus, agurkus bei kitų daržovių daigus. Ant pažeistų svogūnų laiškų, agurkų ar kitų augalų lapų iš pradžių išilgai gyslų, vėliau ir kitur atsiranda smulkių balsvų dėmelių, kurių vis daugėja. Galiausiai jos susilieja, lapai pamažu išblykšta, vėliau paruduoja ir nudžiūsta. Ant tokių augalų lapų, ūglių ir žiedų gyvena patys kenkėjai – suaugę tripsai, lervos ir nimfos. Jie siurbia augalų audinių sultis. Žiemoja suaugę tripsai viršutiniame dirvos sluoksnyje ir po augalų liekanomis, šiltnamiuose – įvairiuose plyšiuose. Pavasarį jie minta piktžolėmis, vėliau perskrenda ant kultūrinių augalų. Kiaušinius deda į svogūnų laiškus ar kitų augalų lapų apatinės pusės audinį. Šiltnamiuose tabakinis tripsas vystosi 22–30 dienų. Per metus gali išsivystyti 7–8, lauke išsivysto 2–3 generacijos. Lietuvoje jis dažnas, kartais šiltnamiuose pastebimai kenkia, dažnai perneša virusines augalų ligas.

Apsaugos priemonės . Gerai išdezinfekuoti šiltnamius. Naikinti piktžoles šiltnamiuose ir teritorijoje aplink juos. Sunaikinti augalų liekanas, ypač rudenį, nuėmus derlių. Masiškai pasirodžius tripsams, purkšti insekticidais, taikyti biometodą, ar naudinguosius vabzdžius.

Šiltadaržinis tripsas pažeidžia šiltnamių augalus, dažniausiai agurkus ir gėles. Ant pažeistų augalų lapų iš pradžių atsiranda smulkių gelsvų arba sidabriškų dėmelių, kurių vis daugėja. Pagaliau jos susilieja, lapai pagelsta arba išblykšta, vėliau paruduoja ir nudžiūsta. Patelės 1,2-1,4 mm ilgio, siauros, ištįsusios, tamsiai rudos. Pilvelio galas oranžinis. Antenos ir kojos šviesiai geltonos. Sparnai tiesūs, plėviški, siauri, pakraščiai apaugę ilgais šereliais. Ramybės būklėje jie sudedami išilgai kūno. Pasitaiko ir besparnių individų. Kūno paviršius tinkliškas. Ropoja tripsai greitai, kiek vinguriuodami. Kiaušiniai 0,3 mm ilgio, balti, inkstų formos. Lervos apie 1 mm ilgio, šviesiai geltonos, besparnės. Pronimfos ryškiai geltonos, turi sparnų užuomazgas ir į priekį pakrypusias antenas. Žiemoja suaugusios patelės po augalų liekanomis ir viršutiniame dirvos sluoksnyje. Šiltnamiuose dekoratyvinių augalų lapų audiniuose gali žiemoti ir kiaušiniai. Patelės pavasarį kiaušinius deda ant apatinės lapų pusės. Lervos, nimfos ir suaugę tripsai siurbia lapų sultis. Optimalios sąlygos yra +25–30 °C temperatūra ir 85 % santykinis oro drėgnumas. Per metus gali išsivystyti 10 generacijų. Nukritus oro temperatūrai žemiau +15 °C, šiltadaržinio tripso vystimasis labai sulėtėja, o sumažėjus santykiniam oro drėgnumui iki 50 %, lervos žūva masiškai. Apsaugos priemonės. Naikinti piktžoles šiltnamiuose ir teritorijose aplink juos. Tuose pat šiltnamiuose neauginti dekoratyvinių augalų ir daržovių. Nuėmus derlių, sunaikinti augalų liekanas. Masiškai pasirodžius tripsams, augalus purkšti insekticidais, taikyti biometodą.

Vakarinis tripsas – yra vienas žalingiausių šiltnamių kenkėjų Europoje, Kanadoje, JAV. Jie po daugelį pasaulio šalių išplito su dekoratyviniu Ficus medžiu, į kurio lapo audinius dėdavo kiaušinius. Ko gero, panašiai jie atkeliavo ir į Lietuvą.

Šis kenkėjas dydžiu panašus į tabakinį tripsą. Vakarinio tripso kūnas šviesus, paskutiniai trys pilvelio segmentai tamsesni. Patelės gali būti šviesios, tamsesnės ir tamsios. Suaugėliai turi dvi poras sparnų, kurių pakraštėliai apaugę ilgais plaukeliais. Lervos – nuo balsvai gelsvos iki ryškiai geltonos spalvos.

Šie vabzdžiai kenkia daugumai šiltnamio augalų. Tripsai duriamaisiais burnos organais praduria lapo, žiedo ar vaisiaus ląstelės sienelę ir čiulpia sultis. Ant lapų formuojasi šviesios, vėliau paruduojančios nekrotinės dėmės, ant kurių matomi jų ekskrementai. Vaisiai ant augalų deformuojasi, sprogsta, o sprogimo vietoje matyti susidaręs kamštinis audinys. Jie sugadina žiedų prekinę išvaizdą, kai kurie žiedai visai neišsiskleidžia. Suaugę tripsai gali maitintis nektaru. Vakarinis tripsas taip pat perneša virusines pomidorų ligas.

Optimaliomis sąlygomis (25–30°C) vienos vakarinių tripsų generacijos vystymasis trunka 16 dienų. Per metus gali išsivystyti 10 generacijų. Patelės pradeda dėti kiaušinius praėjus trims dienoms po išsiritimo, per dieną padeda 7–16 kiaušinių. Patelės išgyvena apie du mėnesius. Kiaušinius jos deda į lapo parenchimos audinius, nes kiaušiniai gali išdžiūti ir žūti. Lervos padaro daugiau žalos negu suaugėliai, nes lervų pagrindinis tikslas – maitintis ir auginti kūno masę. Lervos „lėliukėmis“ gali virsti ir augale, ir dirvoje – ten jos ir žiemoja.

Vakariniai tripsai yra agresyvesni negu tabakiniai ir po truputį išstumia tabakinius tripsus. Atsiradus šiltnamyje vakarinių tripsų, tabakinių tripsų mažėja ir po metų ar kelerių jie visiškai išnyksta. Lietuvoje vakariniai tripsai neišgyvena lauko sąlygomis.

Lipniosios gaudyklės yra gera priemonė stebėti tripsų gausumą. Šiltnamiuose tripsų patelėms labiau patrauklios geltonos spalvoslipniosios gaudyklės, o patinėliams – mėlynos.

 Vakarinius tripsus sunaikinti sunku, kadangi jie deda kiaušinius į lapo audinius, ir populiacija vis atsinaujina.

Sprendimo būdus, kaip atsikratyti kenkėjų, rasite čia

 










Mūsų svetainėje naudojami slapukai. Jei sutinkate su slapukų naudojimu spauskite mygtuką „Sutinku“ arba naršykite toliau. Savo duotą sutikimą bet kada galėsite atšaukti pakeisdami savo interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Daugiau apie slapukus galite skaityti Privatumo politikoje.