Kaktusų priežiūra

Ši liga pažeidžia šaknų kaklelį ir stiebą. Ji atsiranda dėl drėgmės gausumo, esant žemai temperatūrai. Laiku pastebėjus puvinį, galima viršutinę stiebo dalį nupjauti iki sveiko audinio ir ją įskiepyti į kitą kaktusą arba panaudoti dauginimui audiniais. Jei puvinys išplito visame kaktuso stiebe, išgelbėti augalo negalima. Žemę, kurioje jis augo, reikia išdeginti, vazonėlį išdezinfekuoti. Jei puvimas paveikia šaknų sistemą, yra dvi galimybės. Pirma - jei šaknų irimas yra tik iš dalies - visas paveiktas šaknų dalis pašalinkite, o likusias dalis gerai apibarstykite anglių milteliais arba siera, o kaktusą sodinkite į šviežią dirvą su dideliu smėlio kiekiu. Laistyti tik po trijų savaičių ir labai atsargiai. Antra, kai šaknys visiškai supuvusios - vis tiek galite išsaugoti viršutinę stiebo dalį, įpjaudami ją kaip pjūvį. Tuo pat metu nupjaunama dalis stiebo, kad liktų tik sveiki stiprūs audiniai. Jei prasidėjo šaknies apykaklės ar stiebo skilimas, skiepijant jį į kitą sveiką kaktusą, galima išsaugoti tik kaktuso viršų. Augalą reikia labai mažai laistyti, purkšti vario preparatais.

Apvalios ar ovalios formos raudonai rusvos, geltonais kraštais dėmės, kurios išdžiūsta ir iškrinta, atsiranda dėl grybelinės ligos - fuzariozės (Fusarium miniliforme). Ligos apimtas vietas išpjaustykite ir sudeginkite, peilį ir rankas dezinfekuokite. Kas dvi savaites augalas apipurkškite 1% Bordo tirpalu.

Liga prasideda nuo apatinės (esančios prie žemės) augalo dalies minkštu tamsiu stiklišku puviniu. Puvinys labai greitai plečiasi ir gali sunaikinti augalą per kelias dienas. Ant pūvančių audiniu susiformuoja tamsus, juosvai žalias grybo Helmintosporium cactivorum Petr. apnašas. Ligos sukėlėjas ypač dažnai pasitaiko ant jaunų sėjinukų, nes jis plinta su sėkla. Pastebėjus sergančius augalus, nedelsiant išraukite (su žemėmis) ir sunaikinkite. Likusius kaktusus pakartotinai purkškite Bordo skysčiu. Naudokite trąšas kaktusams. Laistykite augalus mažai, nepilkite vandens ant augalo.

Maždaug 2 mm ilgio vabzdys, kurį sutraiškius, išsiskiria raudonas skystis. Kiaušinėlius deda į lyg iš vatos susuktus kamuoliukus. Turėdamas apsauginius pūkelius, jis atsparus vandeniui. Kovojant su skydamariu, užkrėstas augalo vietas patepkite spirite pavilgytu minkštu šepetėliu. Galima naudoti denatūratą arba odekoloną.

Raudonoji erkutė vos pastebima paprasta akimi 0,25 mm. Ji įsisiurbia į stiebo odą ir ją sužaloja, palikdama nelygiais pilkšvai rusvas dėmes. Paprastai, tik pastebėjus padarytą žalą, per padidinamąjį stiklą pavyksta aptikti šį kenkėją. Dauginasi labai greitai. Palankios sąlygos šiam kenkėjui plisti - sausas oras. Todėl vasarą rekomenduojama kaktusus dažnai purkšti vandeniu. Tik painiokite erkučių su raudonuoju voreliu, kuris kaktusams yra naudingas. Ten, kur pastebimas raudonasis vorelis, erkučių nebus.

Spragšių lervos būna prikibusios prie šaknų žemėse. Juos atpažinti galima, tik iškėlus augalą iš žemių. Pastebėjus kenkėją šaknis reikia nuplauti tekančia vandens srove. Vazonėlius išdezinfekuoti. Po savaitės patikrinkite, ar kenkėjas tikrai žuvo.

Tai gali nutikti esant organinių medžiagų pertekliui dirvožemyje. Kaktusas energingai auga, o oda plyšta.

Saulės apšviečiamoje pusėje ant kaktusų atsiranda geltonų dėmių, kurio pašalinti jau nebegalima. Kad augalas dar daugiau neapdegtų, jis pridenkite arba perkelkite į kitą vietą.

Tai gali būti pirmoji reakcija į stresinę situaciją, kurią sukelia sąlygų pasikeitimas: perkėlimas į naują vietą ar net todėl, kad kaktusas buvo pasuktas atvirkščiai šviesos šaltinio link. Jei netikėtai pasikeičia apšvietimas, kaktusų laistymas ar temperatūra. Dėl netinkamo kiekio mikro ir makro elementų dirvožemyje. Tai gali įtakoti ir ligos ar kenkėjai.

Tai gali nutikti dėl vandens patekimo ant stiebo. Kaktusas gali nudegti nuo saulės spindulių. Gali paveikti šaltas oras, todėl ant stiebo gali atsirasti rūdžių dėmių.  Jei augalui trūksta maistinių medžiagų, taip pat gali atsirasti pageltimai. Tokiu atveju rekomenduojama patręšti. Dėmės gali atsirasti ir dėl įvairių ligų ir kenkėjų. Atkreipkite dėmesį ar nėra pažeistos šaknys.

Dažna priežastis yra saulės šviesos trūkumas, šaltos žiemos (ramybės periodo) nebuvimas, bet koks drėkinimo ir temperatūros režimų pažeidimas. Kai kurie kaktusai, priešingai, nežydi dėl per intensyvaus ar ilgo apšvietimo. Neatitikimas dirvožemio pH ar sudėties. Maistinių medžiagų trūkumas dirvožemyje arba jų perteklius. Kaktuso perkėlimas į naują vietą arba jo sukiojimas toje pačioje vietoje. Ligos ir kenkėjai taip pat gali įtakoti žydėjimą.