+370 5 2726727
Susiekite su mumis
Turite patvirtinti, kad esate ne jaunesnis nei 16 metų asmuo ir , kad sustinkate su duomenų tvarkymo taisyklėmis.

Salotų priežiūra

Salotų priežiūra

Sėjamoji salota (Lactuca sativa) –astrinių (Asteraceae) šeimos žolinis vienmetis augalas. Ši daržovė žinoma dar nuo senovės Egipto laikų, kai egiptiečiai iš žolinio augalo, kurio sėklos buvo naudojamos aliejaus spaudimui, išvedė daržovę, pasižyminčia dar ir sultingais bei maistingais lapais. Nuo tų laikų augalas žmogaus buvo nuolat modifikuojamas, todėl išvesta daugybė šio augalo veislių. Skirtingų veislių salotos smarkiai skiriasi tarpusavyje tiek lapų forma, tiek ir chemine sudėtimi. Visose salotose gausu antioksidantų, vitamino K, vitamino C, vitamino A, folio rūgšties. Nors salota yra ganėtinai ištvermingas vienmetis augalas ir jo auginimas yra santykinai paprastas, jos gali nukentėti nuo įvairių mitybinių sutrikimų, kenkėjų vabzdžių ir bakterinių bei grybinių ligų. Čia galite sužinoti, kaip atrodo šių nepalankių biotinių ir abiotinių veiksnių simptomai, atpažinti problemą bei pašalinti jos priežastis.


Salotų ligos

LigaAprašymasSprendimas
Salotų baltoji kojelė (rizoktoniozė)Salotų baltoji kojelė (Rhizoctonia solani) - dažniausiai pažeidžia salotų daigus šiltnamiuose, bet gali sirgti ir suaugę augalai. Daigų šaknies kaklelis paruduoja, patamsėja, persismaugia. Smarkiau sergantys augalai sukniumba ir nudžiūsta, o kartais pradeda pūti dar neprasikalę iš dirvos. Jeigu grybas užpuola jau sudygusias salotas, jų lapai pradeda ruduoti ir džiūti, o ant lapkočių pamatų ir stiebų žemutinėje dalyje atsiranda įdubusių dėmelių, kurios apsitraukia nešvariai balta, vėliau ruduojančia valktimi.Previcur Energy, 15 ml, fungicidasPrevicur Energy, 30 ml, fungicidas Copfort, 30 ml Mimox Zn, 30 ml
ŠliužaiIr sraigės, ir šliužai priskiriami tam pačiam – moliuskų tipui, pilvakojų klasei. Pačiais pavojingiausiais iš jų yra laikomi dirvašliužinių (Agriolomacidae) šeimai priklausantys šliužai – tinklinis dirvašliužis (Deroceras reticulatum), judrusis dirvašliužis (Deroceras laeve) ir dvi arioninių (Arionidae) šeimai priklausančios invazinės rūšys – rudasis arionas arba smalžys (Arion rufus) bei luzitaninis arionas (smalžys) (Arion lusitanicus). Šliužai labai mėgsta lapinius augalus, turinčius sultingus lapus, tačiau gali suėsti ir braškių lapus ar net pačias uogas. Jie augalus atakuoja naktį, dieną yra beveik nepastebimi, tačiau apsigyvenę sodyboje padaro akivaizdžią žalą.LIMA ORO, 100 gGusto, 250 g moliuskocidas Ferramol, 500 g, moliuskocidas Nematodai ŠLIUŽAMS, 12mln./0,4 a

Salotų kenkėjai

KenkėjasAprašymasSprendimas
Tuopinis–salotinis (salotinis šakninis) amarasKenkia salotoms, rečiau morkoms. Pažeistos salotos lėtai auga, skursta, kartais gelsta ir vysta. Atsargiai išrovus jas su šaknimis, ant storesnių šaknų galima rasti kolonijas čiulpiančių amarų. Pažeistų augalų derlius būna labai mažas.Deffort, 30 ml
GrambuoliaiPaprastai kenkia kelių rūšių grambuolių lervos - parastojo (Melolontha melolontha), vasarinio (Amphimallon solstitialis) ir grikinuko (Phylloperta horticola). Balandžio mėnesį grambuolių lervos pradeda savo aktyvaus maitinimosi ciklą, kuris trunka iki rugsėjo. Lervos pažeidžia įvairių augalų požemines dalis, ypač šaknis bei šakniavaisius. Augalai skursta ir džiūsta, jų šaknys – nugraužtos.Nematodai GRAMBUOLIŲ LERVOMS, 75mln./1 aNematodai GRAMBUOLIŲ LERVOMS, 375mln./5 aNematodai GRAMBUOLIŲ LERVOMS, 750mln./10 a
KurkliaiPaprastieji kurkliai (Gryllotalpa gryllotalpa) – tai vieni didžiausių vabzdžių Lietuvoje. Kurkliai dažniau gyvena lengvose ir drėgnose dirvose. Dieną rausia urvus ir graužia savo kelyje randamas šaknis, šakniastiebius, o naktį išlenda į paviršių ir minta antžeminėmis augalų dalimis. Kurklys neblogai skrenda, tad gali nukeliauti ir į toliau esančias jam tinkamas vietas. Patelės po žeme esančiuose lizduose gegužės–birželio mėnesiais padeda kiaušinėlius.Nematodai KURKLIAMS, dirvinukams ir ilgakojams uodams, 50mln./1 aNematodai KURKLIAMS, dirvinukams ir ilgakojams uodams, 250mln./5 aNematodai KURKLIAMS, dirvinukams ir ilgakojams uodams, 500mln./10 aKURKLIAI – dirvos priedai nuo kurklių, 500 g

Mūsų svetainėje naudojami slapukai. Jei sutinkate su slapukų naudojimu spauskite mygtuką „Sutinku“ arba naršykite toliau. Savo duotą sutikimą bet kada galėsite atšaukti pakeisdami savo interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Daugiau apie slapukus galite skaityti Privatumo politikoje.