Agrastai

Agrastas (lot. Ribes uva-crispa, angl. Gooseberry, vok. Stachelbeere) – agrastinių (Grossulariaceae) šeimos daugiametis uogakrūmis. Lietuvoje auginama iš paprastojo agrasto rūšies kilusios kultūrinės veislės. Stiebai ir ūgliai dygliuoti arba be dyglių. Lapai 3–5 skiaučių. Vaisius – uoga su koteliu, apvalus arba pailgas, plikas arba plaukuotas, geltonas, žalias, raudonas, purpurinis. Lietuvoje priskaičiuojama virš 30 skirtingų rūšių. Kai kurios rūšys veda plaukeliais apaugusias uogas. Agrastai kartais dar vadinami - žąsies uogelė arba šiaurės vynuogė. Viena iš populiariausių uogų Anglijoje. Uogos malonaus, švelniai rūgštoko skonio.

Ligos

Liga	Aprašymas	Sprendimas
Agrastų valktis	Ligą sukelia grybas Sphaerotheca morsuvae (agrastinis valkčiagrybis). Ji paplitusi visur, kur auginami agrastai ir serbentai. Ligos požymiai pasirodo pavasarį po žydėjimo ant lapų, ūglių, kotelių, uogų. Agrastų daugiausia pažeidžiamos uogos. Pažeistos augalo dalys pasidengia baltu puriu grybo apnašu, po to, susidarius grybo sporoms, patamsėja. Dar vėliau grybiena sutankėja ir tampa panaši į rudą veltinį, kuriame matyti nedideli juodi spuogeliai – grybo vaisiakūniai. Susiformavęs ant lapų apnašas trukdo augalui augti. Pažeisti augalai išsikraipo, lapai tampa gofruoti, smulkūs, trapūs, uogos sutrūkinėja ir kartu su stambesniais sergančiais lapais nukrenta. Agrastų uogas aptraukia grybo valktis. Miltligė pažeidžia jaunus, stipriai į augančius lapus ir ūglius, o sumedėję ūgliai jai atsparūs. Esant drėgnam šiltam orui, ant agrastų grybas auga per visą vasarą. Stipriai ligos pažeistų agrastų netenkame iki 50 proc. uogų. Be to, stipriai pažeisti krūmai per 2 – 3 metus gali žūti nuo iššalimo. Žiemoja grybas nukritusiuose lapuose, uogose ir ant pažeistų ūglių. Pavasarį jis užkrečia jaunus ūglius ir besiskleidžiančius lapelius.	Mimox Zn, 30 ml
Deguliai	Ligos sukėlėjas serbentinė pusausūnė (Pseudopeziza ribis Kleb). Šis grybas pažeidžia juodųjų (rečiau raudonųjų) serbentų, agrastų la¬pus, lapkočius, vaiskočius ir vaisius. Ant lapų vasarą pasirodo rudos, ap¬valios ar kampuotos iš pradžių smulkios, vėliau susiliejančios dėmės. Smar¬kiai pažeisti lapai paruduoja, džiūsta ir anksčiau laiko nukrinta. Sergantys krūmai silpsta, mažėja jų derlingumas. Žiemoja grybiena ir vaisiakūniai ¬– apoteciai – nukritusiuose lapuose. Apkrečia jaunus lapus gegužės viduryje. Grybui vystytis labai padeda drėgnas vėsus oras, tankūs, vėjo neprapučiami sodiniai.	Copfort, 30 ml Mimox Zn, 30 ml
Šviesmargė	Ligą sukelia serbentinis rutulgrybis (Mycosphaerella ri¬bis Lind.. Pažeidžiami serbentų ir agrastų lapai. Pažeistose vietose atsi¬randa smulkios, kampuotos iš pradžių rudos, vėliau šviesėjančios su grybo piknidžiais viduryje dėmės. Pažeisti lapai anksčiau laiko nukrinta. Žie¬moja grybiena ir vaisiakūniai – periteciai – nukritusiuose lapuose.	Copfort, 30 ml Mimox Zn, 30 ml

Kenkėjai

Kenkėjas	Aprašymas	Sprendimas
Agrastinis geltonasis pjūklelis	Randamas labai dažnai ir yra vienas iš žalingiausių raudonųjų ir baltųjų serbentų kenkėjų. Per metus išsivysto dvi arba trys generacijos. Pirmosios generacijos lervos kenkia gegužės pabaigoje, liepos mėn. pradžioje, antrosios – liepos, rugpjūčio mėn., o esant šiltai ir ankstyvai vasarai, išauga ir trečia generacija, kurios lervos maitinasi rugsėjo, spalio mėn. Lervos pradžioje gyvena kolonijomis ir maitinasi išgrauždamos lapuose nedideles skylutes, vėliau jos darosi ėdresnės ir apgraužia lapus, sunaikindamos visą minkštimą, palikdamos tik gyslas ir lapkočius.	Deffort, 30 ml Matrinal B, 30 ml Matrifruit, 30 ml
Serbentinis lapinis gumbauodis	Kenkia serbentams ir agrastams. Lervos žiemoja baltuose kokonuose po krūmais dirvoje 5 – 8cm gylyje. Pavasarį jos virsta lėliukėmis. Suaugėliai pradeda skraidyti žydint. Suaugę uodukai – apie 1,5 mm ilgio, gelsvai rudos spalvos. Pilvelis geltonos spalvos, su tamsiomis skersinėmis juostelėmis. Patelės kiaušinėlius deda į neišsiskleidusius lapus viršutiniuose ūgliuose. Išsiritusios lervos gyvena susisukusiuose lapuose. Pažeisti lapai nustoja augti, susisuka, paruduoja, sudžiūsta. Džiūsta ir pažeistų ūglių viršūnės, ūgliai pradeda nenormaliai šakotis. Dažnai tokie ūgliai žiemą nušąla. Daugiausiai žalos padaro jauniems serbentų ir agrastų augalams. Per metus išsivysto kelios generacijos.	Deffort, 30 ml Matrinal B, 30 ml Matrifruit, 30 ml
Agrastinis margasprindis	Pažeidžia agrastų bei serbentų pumpurus ir lapus. Kenkia vikšrai. Jie maitinasi jaunais lapais.	Deffort, 30 ml Matrinal B, 30 ml Matrifruit, 30 ml
Agrastinis ugniukas	Kenkia agrastams ir serbentams. Drugiai pradeda skraidyti žydint serbentams ir agrastams. Išsiritę vikšrai lapus ir uogas apraizgo voratinkliu ir sutraukia juos į gniužulą. Išardžius jį, pažeistose uogose randame šviesiai žalios spalvos vikšrą su juoda blizgančia galva. Pažeistos uogos anksčiau kitų parausta, pradeda pūti arba sudžiovusios kabo ant šakučių. Agrastinis ugniukas plačiai paplitęs ir, pažeisdamas uogas, padaro nemaža žalos. Ypač gausu kenkėjų būna šiltais sausais metais.	Deffort, 30 ml Matrinal B, 30 ml Matrifruit, 30 ml