+370 5 2726727
Susiekite su mumis
Turite patvirtinti, kad esate ne jaunesnis nei 16 metų asmuo ir , kad sustinkate su duomenų tvarkymo taisyklėmis.

Vyšnių priežiūra

Vyšnių priežiūra

Vyšnia (Cerasus vulgaris Mill.) – dažnas ir labai populiarus mūsų sodus ir sodybas puošiantis augalas. Šis neaukštas erškėtinių (Rosaceae) šeimos medelis arba stambus krūmas anksti pavasarį, dar nesulapojęs, gausiai apsipila baltais, po 2-4 skėtiniuose žiedynuose suburtais žiedais. Jau birželio gale ir liepą galime gardžiuotis tamsiai raudonomis, apvaliomis ar kiek paplokščiomis, maloniai rūgščio­mis, sultingomis uogomis (kaulavaisiais), kurios, nelygu veislė, gali sverti 3-3,5 g ir daugiau.


Vyšnių ligos

LigaAprašymasSprendimas
Vyšnių kokomikozėSukėlėjas kaulavaisinis purpurgrybis (Coccomyces hiemalis Higg) peržiemoja nukritusiuose lapuose bei ūgliuose. Pavasarį apatinėje peržiemojusių lapų pusėje atsiranda tamsiai rudų, apskritų grybo vaisiakūnių su sporomis. Tai ir yra pirminis infekcijos šaltinis. Liga pažeidžia lapus, vaiskočius, jaunus ūglius, uogas. Pažeisti lapai vidurvasarį gelsta, krinta. Ligoti vaisiai būna su įdubusiomis, rudos spalvos dėmelėmis ir balzganu apnašu. Anksti pradėjus kristi lapams, sutrinka medžiagų apykaita, vyšnios prastai auga, nedera, žiemą apšąla. Ypač palankūs ligai plisti yra lietingi metai.Topas 100EC, 5 ml, fungicidas
MoniliozėLigos sukėlėjas - slyvinė monilija (Monilia laxa Ehr.) peržiemoja pažeistuose žiedynuose, šakutėse, ūgliuose ir mumifikuotuose vaisiuose. Pavasarį liga apninka žiedus, lapus, ūglius, vaisius. Vyšnioms pražydus, kai kurių šakučių žiedai staiga paruduoja, nudžiūsta ir kybo nenumesdami žiedlapių. Vėliau paruduoja ir susisuka lapai, nudžiūsta jauni ūgliai. Stipriai liga apkrėsti vyšnių medeliai atrodo tarsi apdeginti. Ant vaisių atsiranda rudų dėmelių, jos plečiasi, o po kurio laiko pasidengia smulkutėmis pilkšvomis karputėmis. Norint pristabdyti ligos plitimą, reikia taikyti profilaktines ir apsaugos priemones. Pažeistas šakutes išpjaustyti ir sudeginti, surinkti pažeistus vaisius ir žiedynus. Visas ligotas dalis geriausia sudeginti.Copfort, 30 ml Score 250EC, 2 ml, fungicidas

Vyšnių kenkėjai

KenkėjasAprašymasSprendimas
Vyšninis amarasKenkia vyšnioms ir trešnėms. Kenkėjo kiaušinėliai peržiemoja ant vyšnių šakučių prie pumpurų. Iš kiaušinėlių anksti pavasarį išsirita amarų lervos, kurios čiulpia sultis iš brinkstančių pumpurų, vėliau pereina ant lapų. Amarų kolonijos įsikuria ant lapų, žiedkočių, ūglių. Pažeisti ūgliai išsikraipo, lapai deformuojasi ir pirma laiko nudžiūsta. AUKSAAKĖ – BIOFRIENDS naudingi vabzdžiai, 1000 vntBORUŽĖ – BIOFRIENDS naudingi vabzdžiai, 100 vntDeffort, 30 ml Matrinal B, 30 ml Matrifruit, 30 ml MagiPal naudingų vabzdžių vilioklis "Medžio auskariukai", 1 vnt
Vyšninis gleivėtasis pjūklelisJų lervų randame ant vyšnių, trešnių, kriaušių, slyvų, gudobelių, šermukšnių. Lietuvoje išsivysto 1–2 pjūklelio kartos. Pirmosios kartos lervos kenkia birželį – liepą, o antrosios – rugpjūtį – rugsėjį, iki pirmųjų šalnų. Kai gleivėtojo pjūklelio lervų būna daug, jų pažeisti lapai atrodo tarsi nudeginti. Deffort, 30 ml Matrinal B, 30 ml Matrifruit, 30 ml
Vyšninė musėPaplitusi visuose soduose. Suaugėlės musės pradeda skraidyti susiformavus vyšnių užuomazgoms. Kiaušinėlius deda po raustančių uogų odele. Praėjusi 0-12 dienų, išsirita lervos, kurios 2-3 savaites maitinasi uogų minkštimu. Ant pažeistų uogų atsiranda dėmių, uogos suminkštėja, pradeda pūti, kristi. Matrifruit, 30 ml Matrinal B, 30 ml Feromonas Vyšninei musei (Rhagoletis cerasi) Pherozzip, 1 vnt.
Vyšninis pjūklelis audėjasMūsų soduose labai dažnas. Suaugėliai pjūkleliai išsirita iki vyšnių žydėjimo. Išsiritusios lervos maitinasi lapais apraizgydamos juos voratinkliniais siūlais. įsiveisus kenkėjams, ant vyšnaičių šių lizdų būna daug.Deffort, 30 ml Matrinal B, 30 ml Matrifruit, 30 ml
GrambuoliaiPaprastai kenkia kelių rūšių grambuolių lervos - paprastojo (Melolontha melolontha), vasarinio (Amphimallon solstitialis) ir grikinuko (Phylloperta horticola). Balandžio mėnesį grambuolių lervos pradeda savo aktyvaus maitinimosi ciklą, kuris trunka iki rugsėjo. Lervos pažeidžia įvairių augalų požemines dalis, ypač šaknis bei šakniavaisius. Augalai skursta ir džiūsta, jų šaknys – nugraužtos.Nematodai GRAMBUOLIŲ LERVOMS, 750mln./10 aNematodai GRAMBUOLIŲ LERVOMS, 375mln./5 aNematodai GRAMBUOLIŲ LERVOMS, 75mln./1 a
KurkliaiPaprastieji kurkliai (Gryllotalpa gryllotalpa) – tai vieni didžiausių vabzdžių Lietuvoje. Kurkliai dažniau gyvena lengvose ir drėgnose dirvose. Dieną rausia urvus ir graužia savo kelyje randamas šaknis, šakniastiebius, o naktį išlenda į paviršių ir minta antžeminėmis augalų dalimis. Kurklys neblogai skrenda, tad gali nukeliauti ir į toliau esančias jam tinkamas vietas. Patelės po žeme esančiuose lizduose gegužės–birželio mėnesiais padeda kiaušinėlius.Nematodai KURKLIAMS, dirvinukams ir ilgakojams uodams, 50mln./1 aNematodai KURKLIAMS, dirvinukams ir ilgakojams uodams, 250mln./5 aNematodai KURKLIAMS, dirvinukams ir ilgakojams uodams, 500mln./10 a

Mūsų svetainėje naudojami slapukai. Jei sutinkate su slapukų naudojimu spauskite mygtuką „Sutinku“ arba naršykite toliau. Savo duotą sutikimą bet kada galėsite atšaukti pakeisdami savo interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Daugiau apie slapukus galite skaityti Privatumo politikoje.