Vejos priežiūra
Veja arba gazonas – tai žemės sklypas, kuris dekoratyviniais tikslais apsėtas tokiu žolių mišiniu, kad išaugtų tankus žolynas ir susidarytų tvirta velėna. Dažniausiai sėjamos miglės, eraičinai, svidrės, smilgos. Veja nuolat trumpai ir lygiai pjaunama. Veja ne tik sukuria dekoratyvią aplinką sode, bet sudarydama tvirtą velėną užkerta kelią dirvožemio erozijai, neleidžia kilti dulkių kamuoliams, slopina triukšmą, reguliuoja temperatūrą, valo orą.
Veja toks augalas, iš kurio reikalaujame labai daug – jį nuolat mindome, bet vis tiek turi džiuginti mūsų akį. Auginant veją tenka susidurti su įvairiomis problemomis – įvairiais kenkėjais, ligomis, maistinių medžiagų trūkumu, pertekliumi ar disbalansu.
Vejos priežiūros prekes rasite čia: https://www.mkds.lt/produktai/sodo-darzo-sodybos-namo-prieziurai/kompostavimui
Ligos
| Liga | Aprašymas | Sprendimas |
| Antraknozė | Kitaip vadinama dėmėtlige – tai grybinė vejos liga, kuri paprastai plinta esant karštiems orams. Ant augalų atsiranda gelsvai rudos (0,5-1,5 cm dydžio) dėmelės. Kovodami su šia liga purkškite veją žalios linijos produktais, skarifikuokite, smėliuokite, aeruokite. | Lip top gold, 250 ml, augalų apsaugos produktų lipnumui padidintiMimox Zn, 1 l Altosan B/Zn, 1 l Naudingas dirvos grybas Pythium oligandrum, 5 g. |
| Fuzariozė | Tai sniego pelėsis - viena pavojingiausių vejų ligų. Pašaknio liga, plintanti tirpstant sniegui. Pažeisti lapai pasidengia balta ir sidabriškai pilka spalva, vietomis net rožine mase. Apsisaugoti nuo fuzariozės jums padės, jei vėlai rudenį susilaikysite nuo azotinių trąšų, o anksti pavasarį išsklaidysite tirpstantį sniegą ir nugrėbsite kiek pradžiūvusį paviršių arba skarifikuosite, kad pašalintumėte kuo daugiau veltinio, aeruosite ir patręšite. Skaityti plačiau | AMINO PRO amino rūgštys, 1 lNaudingas dirvos grybas Pythium oligandrum, 5 g.Altosan B/Zn, 1 l KARBAMID STRONG trąšos, 1kgKARBAMID GOLD trąšos, 1 kgMimox Zn, 1 l Lip top gold, 250 ml, augalų apsaugos produktų lipnumui padidinti |
| Miltligė | Miltligei atsirasti palankūs sausi ir karšti orai. Ant vejos lapelių atsiranda balkšvos, miltus primenančios medžiagos. Vėliau ligos apimtas augalo plotas palaipsniui apmiršta. Grybienos paviršiuje gausiai susiformavusias konidijas vėjas platina dideliais atstumais ir apkrečia sveikus augalus. Tai yra grybinė liga, su kuria būtina kovoti, kad ligos židinys neplistų. Pirmiausia pašalinkite pažeistus augalus (juos išpjaukite ir sudeginkite). Jeigu liga yra įsisenėjusi, veją nupurkškite fungicidais. Vėliau tręšiant normuokite azoto kiekį. | Alsupre S, 10 gMimox Zn, 30 ml Copfort, 30 ml FIZIMITE augalų priežiūrai, 10 mlTopas 100EC, 5 ml, fungicidasLip top gold, 250 ml, augalų apsaugos produktų lipnumui padidinti |
| Rūdys | Kai veją pažeidžia rūdys, ant žolių lapų atsiranda rudos, geltonos arba oranžinės pūslelės, susiraito lapų viršūnėlės. Ši liga puola nusilpusią veją - dėl maisto medžiagų trūkumo arba dėl vyraujančių sausų ir šiltų orų. Norėdami išvengti šios ligos – pilnai aprūpinkite veją reikiamomis maistinėmis medžiagomis: kaliu, azotu, fosforu. Jei veja prižiūrėta, didelės žalos ši liga nepadaro Skaityti plačiau | Topas 100EC, 5 ml, fungicidasKARBAMID GOLD trąšos, 1 kgKARBAMID STRONG trąšos, 1kgLip top gold, 30 ml, augalų apsaugos produktų lipnumui padidinti |
| Raudonsiūlė (Fusarium patch) | Žolė paruduoja nedideliais ploteliais. Atsiranda maži raudonos spalvos siūlai. Fusarium patch grybas daugiausia plinta pavėsyje, drėgnoje aplinkoje, ypač pažeidžia netinkamai tręšiamas vejas. Raudonsiūlė gali būti kontroliuojama reguliuojant tręšimą, laistymą ir apdorojant naudinguoju dirvos grybu Phytium oligandrum. Venkite tręšimo azotinėmis trąšomis antroje vasaros pusėje. Rekomenduojama nelaistyti vakare. Skaityti plačiau | Naudingas dirvos grybas Pythium oligandrum, 5 g. |
Kenkėjai
| Kenkėjas | Aprašymas | Sprendimas |
| Grambuoliai | Paprastai kenkia kelių rūšių grambuolių lervos - parastojo (Melolontha melolontha), vasarinio (Amphimallon solstitialis) ir grikinuko (Phylloperta horticola). Balandžio mėnesį grambuolių lervos pradeda savo aktyvaus maitinimosi ciklą, kuris trunka iki rugsėjo. Lervos pažeidžia įvairių augalų požemines dalis, ypač šaknis bei šakniavaisius. Augalai skursta ir džiūsta, jų šaknys – nugraužtos. | Nematodai PRO GRAMBUOLIŲ LERVOMS (H. bacteriophora, S. feltiae) 75mln./1 aNematodai PRO GRAMBUOLIŲ LERVOMS (H. bacteriophora, S. feltiae) 375mln./5 aNematodai PRO GRAMBUOLIŲ LERVOMS (H. bacteriophora, S. feltiae) 750mln./10 aREcharge augalų priežiūrai, 250g |
| Storakojai ir ilgakojai uodai | Suaugėliai minta įvairių augalų nektaru. Kiaušinėlius deda į žemę. Lervos volelio formos, pilkšvos spalvos, gyvena drėgnoje žemėje, ypač durpžemiuose, minta augalų šaknimis. Naktimis išlenda į dirvos paviršių, apgraužia vasarojaus daigus. Kai kurių rūšių lervos gyvena po negyva medžių žieve. Gyvena grupėmis po 100–200 individų. Lervos minta vejos šaknimis. Esant vejoje šioms lervoms, paukščiai mėgsta po ją pasikapstyti, dažnai padarydami dar didesnę žalą. Skaityti plačiau | Nematodai STORAKOJŲ IR ILGAKOJŲ UODŲ lervoms (S. carpocapsae) 50mln/1 aREcharge augalų priežiūrai, 250gNematodai KURKLIAMS, dirvinukams (S. carpocapsae) 500mln./10 aNematodai KURKLIAMS, dirvinukams (S. carpocapsae) 250mln./5 aNematodai KURKLIAMS, dirvinukams (S. carpocapsae) 50mln./1 a |
| Kurkliai | Paprastieji kurkliai (Gryllotalpa gryllotalpa) – tai vieni didžiausių vabzdžių Lietuvoje. Kurkliai dažniau gyvena lengvose ir drėgnose dirvose. Dieną rausia urvus ir graužia savo kelyje randamas šaknis, šakniastiebius, o naktį išlenda į paviršių ir minta antžeminėmis augalų dalimis. Kurklys neblogai skrenda, tad gali nukeliauti ir į toliau esančias jam tinkamas vietas. Patelės po žeme esančiuose lizduose gegužės–birželio mėnesiais padeda kiaušinėlius. | Nematodai KURKLIAMS, dirvinukams (S. carpocapsae) 50mln./1 aNematodai KURKLIAMS, dirvinukams (S. carpocapsae) 250mln./5 aNematodai KURKLIAMS, dirvinukams (S. carpocapsae) 500mln./10 aREcharge augalų priežiūrai, 250g |
| Kurmiai | Daug žalos vejoms pridaro kurmiai, kurie yra aktyvūs visus metus. Kurmių urvai būna paviršiniai ir giluminiai. Rausdami giluminius urvus, kurmiai išstumia žemę į paviršių ir sudaro veją gadinančius kurmiarausius. | Ataka moles, repelentas kurmiams atbaidyti, 500 mlDETIA WÜHLMAUSGAS nuo kurmių ir pelėnų, 250 gSpąstai kurmiams ir pelėnams WIN |
| Naminiai gyvūnai | Gyvūnų paliktas šlapimas ar išmatos daro įtaką vejos estetinei būklei. Šlapimas veją paprasčiausiai išdegina. | Green Gobbler mikroorganizmai vejoms nuo augintinių šlapimo, 500 ml |
| Skruzdėlės | Žolėje atsiradusios skruzdėlės stato skruzdėlynus, urvelius, kupstelius. Aplink skruzdėlyną veja praranda savo spalvą, pradeda blukti. | Imidasect 1,4 g, gelinis insekticidas tarakonams naikinti, MAXI pak. (kaina nurodyta 1 vnt.)DETIA milteliai skruzdėlių naikinimui, 500 gDETIA masalo dėžutė sodo skruzdėms naikintiAtaka blue insekticidas nuo skruzdžių, 100 gNematodai SKRUZDĖMS (S. feltia) 50mln./1 a |
Mitybos sutrikimai
| Mitybos sutrikimas | Aprašymas | Sprendimas |
| Mitybos sutrikimai | Kaip ir kitiems augalams taip ir žolei neturėtų pritrūkti svarbiausių maistinių medžiagų. Pavasarį naudokite kompleksines azoto, fosforo ir kalio trąšas, kurios skatina augimą ir vejai suteikia sodresnę spalvą. Sausais ir karštais vasaros mėnesiais vejos nereikia tręšti, nes esant drėgmės trūkumui trąšos ją gali išdeginti. Rudenį reikia tręšti kompleksinėmis trąšomis, kuriose yra daugiau fosforo ir kalio. Vejos šaknis galite pastiprinti BLACKJAK koncentruota huminių, fulvo, ulmo rūgščių ir mikroelementų suspensija. | BLACKJAK huminės rūgštys įsišaknijimui, 5000 mlKARBAMID STRONG trąšos, 1kgKARBAMID GOLD trąšos, 1 kgAMINO PRO amino rūgštys, 1 l |
Kiti sutrikimai
| Sutrikimas | Aprašymas | Sprendimas |
| Piktžolės | Vejoje atsiradusias pienes geriausia yra tiesiog išravėti. Tačiau jei jų paplitimas yra didelis naudokite herbicidą arba jų mišinius. Herbicidų pagalba sukontroliuosite ir kitų vienmečių ir daugiamečių dviskilčių piktžolių paplitimą vejoje. | Lip top, 100 ml, augalų apsaugos produktų lipnumui padidintiNufarm MCPA, 100 ml, herbicidas |
| Samanos | Kai vejos dirva yra rūgšti gali atsirasti samanos. Esant normalioms sąlygoms dirvos pH svyruoja nuo 6,5 iki 7,2 (dirvos rūgštingumą galite pasitikrinti lakmuso juostelių pagalba). Todėl pirmiausia reikėtų nurūgštinti dirvą, kad neatsirastų nauji samanų plotai. Tam galima naudoti granuliuotas kalkes arba dolomitmilčius. Jau esančias samanas rekomenduojame nupurkšti arba palaistyti geležies sulfatu. Po kiek laiko samanos praras gyvybiškumą ir nuruduos. Didesnius plotus galite išgrėbti ir atsėti nauja veja. Samanos atsiranda ir tokiu atveju, kai pievelė nusilpsta, jai trūksta tam tikrų medžiagų, vejoje atsiranda tušti plotai. Tokiu atveju samanos mielai apsigyvena išretėjusioje vejoje. | BLACKJAK huminės rūgštys įsišaknijimui, 5000 mlGeležies sulfatas, 200 g Lakmuso juostelės pH nustatyti, 80 vnt. Lip top, 1000 ml, augalų apsaugos produktų lipnumui padidinti |
| Grybai vejoje | Jei vejos estetinį vaizdą gadina išdygę šungrybiai, juos paprasčiausiai išraukite ir tas vietas palaistykite vario sulfato tirpalu - taip užkirsite kelią jų plitimui. | Vario sulfatas, 100 g Naudingas dirvos grybas Pythium oligandrum, 5 g. |
| Asiūklis | Asiūkliai ima želti, jei dirva yra rūgšti. Dirvožemio rūgštėjimas – vis dažnėjantis reiškinys, sukeliamas rūgščių lietų, neatsakingo tręšimo mineralinėmis trąšomis, pernelyg aktyvios žemdirbystės, netikusios sėjomainos. Rūgštus lietus su azoto, sieros, druskos rūgštimis tirpdo mineralus, išplauna šarminius ir ypač reikalingus kalcio junginius. Dirvožemis pasidaro rūgštus. Augalai blogiau auga, gelsta, derlius prastėja. | Nufarm MCPA, 100 ml, herbicidasNufarm MCPA, 1000 ml, herbicidasNufarm MCPA, 50 ml |