+370 5 2726727
Susiekite su mumis
Turite patvirtinti, kad esate ne jaunesnis nei 16 metų asmuo ir , kad sustinkate su duomenų tvarkymo taisyklėmis.

Šilauogės

Šilauogės

Šilauogės – viso pasaulio sodus užkariavusios uogos. Lietuvoje jos taip pat nėra naujiena – pradėtos auginti daugiau nei prieš 40 metų, tačiau nėra dažnos mūsų soduose. O be reikalo: šilauogės itin vertinamos ne tik dėl savo puikaus skonio bei naudos žmogaus organizmui, bet ir paprastos priežiūros. Jei norite ko nors nauja savo sodui, šilauogės – vienas puikiausių pasirinkimų. Šilauogėse esantys antioksidantai stiprina imuninę sistemą ir neutralizuoja laisvuosius radikalus, sukeliančius ligas ir organizmo senėjimą, lėtina regėjimo silpnėjimą, padeda išgydyti ir išvengti neurologinių ligų bei širdies sutrikimų, apsaugo nuo Alzheimerio ir daugelio kitų ligų. Moksliniais tyrimais įrodyta, kad šilauogės gali užkirsti kelią net kelių rūšių vėžiui. Apskritai savo naudingumu vaisius ir daržoves šios uogos lenkia net 5–6 kartus. Be to, jos nesukelia alerginių reakcijų, tad tinkamos ir patiems mažiausiems.

Ligos

LigaAprašymasSprendimas
Stiebų deguliagrybiaiUžkrečia augalą bet kuriuo vegetacijos laikotarpiu. Infekcija pasireiškia kaip nedidelės rausvos apvalios dėmelės ant 1 – 2 metų amžiaus šilauogės stiebų, atsirandančios anksti pavasarį ties buvusiomis lapų prisegimo vietomis, aplink pumpurus. Dėmelės didėja, paruduoja, audiniai apie pumpurą apmiršta. Pažeistos vietos žievė pasidaro pilka, lūžinėjanti ir šerpetojanti. Pagrindinė apsaugos priemonė ankstyvoje ligos stadijoje – genėjimas.Copfort, 30 ml Mimox Zn, 30 ml
FilostiktozėNuo jos geriausia purkšti ankstyvą pavasarį, prieš žydėjimą. Susirgusias, džiūstančias šakas reikėtų išpjauti.Copfort, 30 ml
MoniliozėPirmiausia užkrečia žiedus, kurie ruduoja, užsimezgusios uogos pakeičia spalvą, raukšlėjasi ir išdžiūna. Augalų viršutiniai lapai smulkėja, viršūnėlės pasidaro pilkai violetinės ir sudžiūsta.Copfort, 30 ml
Kekerinis puvinysPažeidžiami žiedai, uogos, lapai, jauni stiebai. Užsikrėtęs žiedas paruduoja, tačiau uogą gali subrandinti. Sunokusios uogos pasidengia pilkšva grybiena, sandėliuojant pūna. Ligai plisti palankūs lietingi ir vėsūs orai. Ligos sukėlėjas žiemoja ant užkrėstų stiebų, nukritusiose uogose.Mimox Zn, 30 ml
Lapų raudonavimasMagnio gali trūkti tik labai skurdžiose dirvose arba pertręšus kaliu. Šilauogių lapai tarp gyslų ir išilgai lapo krašto tampa geltonai – raudonai margi, vėliau formuojasi nekrotinės dėmės. Esant šiam trūkumui tręšti reikia magnio sulfatu kas 2-3 metus. Magnio sulfatas, 150 g

Kenkėjai

KenkėjasAprašymasSprendimas
AmaraiUžpuola dažniausiai jaunus ūglius.Matrifruit, 30 ml Matrinal B, 30 ml Deffort, 30 ml Žalias sodo muilas AGROclean koncentratas, 500 mlŽalias sodo muilas AGROclean purškiamas, 500 mlŽalias sodo muilas CHILLY, 500 MLBORUŽĖ – BIOFRIENDS naudingi vabzdžiai, 100 vntAUKSAAKĖ – BIOFRIENDS naudingi vabzdžiai, 1000 vnt
Kiškiai, pelėsŽiemą kiškiai gali nugraužti jaunus stiebus, šakas iki pat žemės. Pelės apgraužia šilauogių šaknis, pridaro urvų, kurie, kaip ir kurmių urvai, džiovina uogyną.Plantskydd, 1 kg, repelentasCervacol extra, 5 kg, repelentas
Mažasis žiemsprindisVienas iš labiausiai paplitusių sodo ir miško kenkėjų. Kenkia obelims, kriaušėms, gudobelėms, vyšnioms, slyvoms, abrikosams, erškėčiams ir daugeliui lapuočių medžių. Pradžioje žiemsprindžių vikšrai maitinasi sėklavaisinių ir kaulavaisinių pumpurais, išgrauždami jų vidų, vėliau minta lapais, žiedais. Kai kuriais metais šio kenkėjo vikšrai taip nuėda lapus, kad lieka tik lapų pagrindinės gyslos. Soduose žiemsprindžiai kartais nugraužia iki 80 proc. lapų.Deffort, 30 ml Matrinal B, 30 ml Matrifruit, 30 ml
Didysis žiemsprindisDaugelio lapuočių medžių, kartu ir vaismedžių, sprogstan¬čius pumpurus ir jaunus lapus gegužės antroje pusėje bei birželio pradžioje graužia rudi vikšrai. Jeigu šių vikšrų daug, lieka vien storesnės lapų gyslos. Drugiai pasirodo rudenį. Aktyvūs rugsėjo, spalio, lapkričio vakarais. Didysis žiemsprindis dažnai kenkia kartu su mažuoju. Žy¬miai daugiau jų būna soduose prie lapuočių miškų. Deffort, 30 ml Matrifruit, 30 ml Matrinal B, 30 ml
Juodasis pjovėjasŠio vabalo lervos dažnai kenkia augalams tiesiog besimaitindamos augalo šaknimis. Smulkesnės šaknelės yra nugraužiamos. Kenkėjo lervas galima rasti stambesnių šaknų viduje. Pirmiausia pradeda gelsti pažeistų augalų viršūnės, vėliau jos parunda, galiausiai augalai gali žūti. Suaugėliai vabalai maitinasi naktimis apgrauždami augalų lapų kraštus. Vabalai pasirodo gegužės-liepos mėnesiais. Matrifruit, 30 ml Matrinal B, 30 ml Deffort, 30 ml Nematodai JUODAJAM PJOVĖJUI, 50 mln./1 aNematodai JUODAJAM PJOVĖJUI, 250 mln./5 a

Mūsų svetainėje naudojami slapukai. Jei sutinkate su slapukų naudojimu spauskite mygtuką „Sutinku“ arba naršykite toliau. Savo duotą sutikimą bet kada galėsite atšaukti pakeisdami savo interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Daugiau apie slapukus galite skaityti Privatumo politikoje.