+370 5 2726727
Susiekite su mumis
Turite patvirtinti, kad esate ne jaunesnis nei 16 metų asmuo ir , kad sustinkate su duomenų tvarkymo taisyklėmis.

Slyvos

Slyvos

Slyvos tai vienas iš dažniausiai auginamų medžių arba krūmų soduose. Lietuvoje slyvos pradeda nokti rugpjūčio viduryje ir baigia rugsėjo pabaigoje. Kuo ilgiau uogos išbūna ant medžio, tuo daugiau sukaupia vitaminų bei kitų biologiškai veiklių medžiagų, priešingai nei obuoliai ir kriaušės, kurie gali prinokti bei įgyti saldumo ir gulėdami ant palangės.

Ligos

LigaAprašymasSprendimas
ŠratligėPažeidžia visas kaulą vaisinius: slyvas, vyšnias, trešnes, abrikosus, bet daugiausia žalos padaro slyvoms. Ligą sukelia grybas CIasterosporium corpophylum (Lev.) Aderh. (kaulavaisinis skylėgrybis). Šratligė pažeidžia lapus, šakutes, pumpurus, jaunus ūglius, žiedus ir vaisius. Labai tipiškas ligai yra lapų pažeidimas. Anksti pavasarį ant lapų pasirodo labai smulkios, panašios į adatos dūrį, iš pradžių rausvai rudos, vėliau rudos su raudonai rudu apvadu dėmelės. Jos greitai didėja, kol pasidaro 2–5 mm skersmens, tada gali ir susilieti, o augalo audiniai dėmių vietose po 1–2 savaičių iškrinta, ir atrodo lyg šratais padarytos skylutės. Apatinėje lapų pusėje dėmėse (iki iškritimo) kartais susidaro juodos, krūvelėmis pasiskirsčiusios apnašos. Ligoti lapai būna skylėti, sumažėja jų asimiliacinis paviršius. Ant pažeistų šakučių bei ūglių į žievės susiformuoja smulkios iki 5 mm skersmens, apskritos, oranžiškai rausvos spalvos dėmelės, kurių centras visada būna šviesesnis. Dėmelių vietose žievė supleišėja, ir pro plyšelius sunkiasi lipų (sakų) lašeliai. Pažeistos šakutės dažniausiai nudžiūsta. Šratligės pažeisti vaisiai būna su smulkiomis, įdubusiomis, rudomis dėmelėmis, kurios gali siekti net kauliuką. Dažnai supleišėjus vaisiaus luobelei, iš vaisių dėmelių taip pat sunkiasi lipai. Sergantys vyšnių ir trešnių vaisiai kartais dėmių vietose nustoja augti ir sudžiūsta iki pat kauliuko. Tokie vaisiai atrodo kreivi, lyg išsigimę. Šratligės pažeisti žiedai nubyra. Pažeisti pumpurai pajuoduoja arba įgauna pilkšvai rudą atspalvį, nudžiūsta arba pasidengia Iipais. Ant pažeistų ūglių, šakučių ir pumpurų beveik visada susiformuoja tamsūs spuogeliai, padengti silpnu grybienos apnašu. Ši liga kaulavaisiniams labai žalinga: sugadina dalį vaisių, susilpnina vaismedžius, sumažina kitų metų derlingumą, nukrinta žiedai ir vaisių užuomazgos. Šratligei atsparių slyvų veislių nėra. Kiek mažiau serga renklodai.Copfort, 30 ml Matrifruit, 30 ml
SidabraligėSukėlėjas Stereum purpureum (Pers. ex Fr.) Fr. (purpurinė pentpintė). Pažeidžia slyvas, rečiau obelis ir kitus vaismedžius bei vaiskrūmius. Sergančių slyvų lapų viršutinė pusė pasidaro lyg balzgana, sidabro arba švino spalvos, nes grybo toksinų pažeistų lapų epidermis atšoka, o tarpą užpildo oras. Lapai būna užsiraitę ir mažesni už sveikus. Ligos požymiai pirmiausia išryškėja ant žemutinių šakų paprastai birželio mėnesį. Antroje vasaros pusėje dažnai visi lajos lapai pasidaro balzgani, vėliau paruduoja ir nukrinta šiek tiek anksčiau negu sveiki vaismedžių lapai. Sidabralige sergančių slyvų mediena dažnai paruduoja. Būna atvejų, kai vienerius metus sidabralige sirgęs medis, kitą vasarą neturi jokių ligos požymių. Taip atsitinka todėl, kad medienoje gausiai išsiskyrę sakai neleidžia grybienai plisti. Vaisiai ant sergančių slyvų šakų dažnai visai neužsimezga, o užsimezgę – išauga smulkūs, blogesnio skonio.
CitosporozėLigą sukelia Cytospora genties grybai. Pažeidžia slyvas, kiek rečiau vyšnias, trešnes, abrikosus. Žievė apie pažeistų šakų bei kamienų vietą pradeda džiūti, įdumba, šiek tiek patamsėja. Nekrozės dėmės plečiasi į visas puses, bet daugiau išilgine kryptimi. Pradeda džiūti atskiros šakos arba ir visas medis. Citosporozė greičiau suserga apšalę, žaizdoti, nusilpę medžiai.
Slyvų vaisių vyžligėŠi liga labiau paplitusi mėgėjų, retai purškiamuose soduose. Pažeidžia slyvų ir kaukazinių slyvaičių vaisius, o kartais (retai) ir žiedus. Ligą sukelia grybas Taphrina pruni Tul. Sergantys vaisiai augdami suplokštėja, ištįsta iki 3 cm ilgio, atrodo kaip suraukšlėtas maišas, nesudaro kauliukų. Vaisiaus minkštimas žalios spalvos, susiraukšlėjęs, karstelėjęs. Pažeisti vaisiai netinka maistui nei švieži, nei perdirbti. Sergančių žiedų būna išsigimusios visos dalys. Daugiausia pažeidžiamos tos slyvų veislės, kurios vėlai ir ilgai žydi. Deffort, 30 ml Matrinal B, 30 ml Matrifruit, 30 ml
RūdysLapų rūdėtumą sukelia grybas Puccinia pruni spinosae Per. (kryklinė dygliuotrūdė). Pažeidžia slyvų bei abrikosų lapus. Vasaros viduryje ant apatinės lapų pusės atsiranda daug šviesiai rudų, dulkingų spuogelių - utedosorų. Jų daugėja ir į vasaros pabaigą apatinė lapo pusė atrodo lyg suodina. Ligoti lapai pirma laiko nukrinta. Grybas peržiemoja nukritusiuose lapuose. Anksti pavasarį ant jų išaugusios bazi- dėsporės apkrečia geltonžiedes plukes. Pastarųjų lapuose išaugusias acidėspores vėjas užneša ant slyvų ar abrikosų lapų ir juos užkrečia. Ši liga ypač išplitusi mėgėjų soduose, kurie rečiau purškiami fungicidais. Copfort, 30 ml

Kenkėjai

KenkėjasAprašymasSprendimas
Slyvinis juodasis pjūklelisSuaugėliai pjūkleliai išskrenda 5–6 dienos prieš slyvų žydėjimą. Lervos išgraužia vaisių užuomazgų minkštimą, po to pažeidžia kauliukus. Vaisius užteršia ekskrementais panašiai kaip obuolinis vaisėdis. Užaugusios lervos išlenda iš vaisiaus, prasigraužusios apvalią angelę. Vaisiaus vidus užpildytas tamsiai rudomis išskyromis, turinčiomis būdingą blakės kvapą. Ypač žalingas slyvinis juodasis pjūklelis šiltais drėgnais metais. Pažeistos vaisių užuomazgos pradeda kristi jau birželio mėnesio pirmoje pusėje. Kartais šis pjūklelis sunaikina iki 95 proc. derliaus.Deffort, 30 ml Matrinal B, 30 ml Matrifruit, 30 ml
Slyvinis juodasis pjūklelisSuaugėliai pjūkleliai pradeda skraidyti prieš pat slyvų žydėjimą ir ankstyvosioms slyvoms bei vyšnioms žydint. Išsiritę pjūkleliai kurį laiką maitinasi žiedų nektaru. Jos išgraužia minkštimą ir pažeidžia dar nesukietėjusį kauliuką. Tais metais, kai slyvinio geltonojo pjūklelio būna gausiai, lervos pažeidžia beveik visas užuomazgas ir jos pirma laiko nukrinta.Deffort, 30 ml Matrinal B, 30 ml Matrifruit, 30 ml
Vyšninis pjūklelis audėjasRečiau pasitaikantis kenkėjas. Jo lervos kenkia slyvoms, vyšnioms, trešnėms. Suaugėliai pjūkleliai pradeda skraidyti skleidžiantis vyšnių pumpurams. Jaunos lervos apipina voratinkliniais siūlais vieną arba kelis lapus. Augant lervoms, voratinkliniai lizdai didėja. Jie pradžioje būna šviesiai rudos spalvos, vėliau patamsėja ir tampa murzinai rudos spalvos. Šiuose lizduose besimaitinančios lervos yra apsaugotos nuo lietaus ir kitų nepalankių aplinkos faktorių. Lervos neriasi 5 kartus ir po nėrimosi keičia savo maitinimosi vietą. Todėl augalai, ant kurių yra pjūklelio audėjo, būna ištisai apraizgyti voratinkliu. Deffort, 30 ml Matrinal B, 30 ml Matrifruit, 30 ml
Slyvinis vaisėdisPagrindinis slyvų kenkėjas, kartu su slyviniais pjūkleliais. Vaisėdžio lervos taip pat pažeidžia kaukazinių slyvaičių, persikų, abrikosų vaisius. Drugiai iš lėliukių išsirita pasibaigus slyvų žydėjimui. Patelės kiaušinius deda ant vaisių. Išsiritę vikšrai įsigraužia į vaisių ir maitinasi jo minkštimu. Jie išgraužta aplink kauliuką minkštimą, užteršdami išgraužtas vietas ekskrementais. Pažeisti vaisiai nustoja augti, įgauna violetinį atspalvį ir nukrinta žemėn. Kol vikšras užauga, jis sunaikina kelis vaisius. Slyviniam vaisėdžiui išplitus, netenkama daug derliaus. Deffort, 30 ml Matrinal B, 30 ml Matrifruit, 30 ml
Vaismedinė voratinklinė kandisKenkia slyvoms, vyšnioms, trešnėms, šermukšniams, gudobelėms ir kt. Pavasarį vikšrai išeina iš po skydelių ir pereina ant besiskleidžiančių lapų, kur maitinasi skeletuodami jų paviršių. Vikšrai gyvena grupėmis voratinklinėse gūžtose, susuktose iš kelių lapų. Matrinal B, 30 ml Matrifruit, 30 ml
Slyvinis lapsukisKenkia slyvoms, nors randami vikšrai ant šermukšnių ir obelų. Pavasarį jie išlenda iš žiemojimo vietų slyvų pumpurams skleidžiantis. Vikšrai apgraužia pumpurus, butonus, lapus. Drugiai kiaušinius deda ant lapų. Išsiritę vikšrai skeletuoja apatinę lapų pusę. Deffort, 30 ml NeemAzal, 5 ml, bioinsekticidas
Slyvinis miltamarisVienas iš žalingiausių slyvų kenkėjų. Žiemoja kiaušiniai žievės nelygumuose, šakučių pažastyse ir prie pumpurų. Masiškai amarai išplinta slyvoms peržydėjus. Gyvena jie didelėmis kolonijomis lapų apatinėje pusėje. Pažeisti lapai išblunka, jų pakraščiai užlinksta į apačią, ūgliai nustoja augti, užuomazgos pradeda byrėti. Vasaros viduryje pradeda kristi lapai ir neprinokę vaisiai. Pažeisti vaismedžiai būna užteršti saldžiomis amarų išskyromis ir lervų išnaromis, juose įsiveisia grybai, sukeliantys suodligę. Deffort, 30 ml Matrinal B, 30 ml Matrifruit, 30 ml
Slyvinė gumbadarė erkutėSoduose gana dažna. Žiemoja suaugusios erkutės ant jaunų šakučių, žievės plyšiuose, po pumpurų žvyneliais ir kitose vietose. Pavasarį, lapams skleidžiantis, jos išeina iš žiemojimo vietų ir įsiskverbia į lapų parenchimą. Pažeisdama lapus erkutė pažeidžia augalo mitybos ir kvėpavimo procesą, sumažėja augimas ir derėjimas. Ši erkutė kenkia visą vasarą. Ant pažeistų lapų atsiranda maišelių formos gumbeliai, kurių viršutinėje pusėje yra angelės, pažeisti lapai pageltonuoja. Deffort, 30 ml Matrinal B, 30 ml Matrifruit, 30 ml
Akacijinis skydamarisPolifaginis kenkėjas. Dažnai kenkia slyvoms. Patelės gegužės mėnesį pradeda dėti kiaušinius, o birželio mėnesį išsiritusios lervos keliauja ant lapų, kur maitinasi iki rudens. Stipriai apipulti augalai pradeda skursti, prieš laiką numeta lapus, silpniau dera. Deffort, 30 ml Matrinal B, 30 ml Matrifruit, 30 ml
Slyvinis cigarsukisKenkia slyvoms, vyšnioms, trešnėms, abrikosams, šermukšniams, gudobelėms. Žiemoja vabalai po nukritusiais lapais, dirvoje ir žievės plyšiuose. Pavasarį vaismedžių pumpurams išbrinkus vabaliukai išeina iš žiemojimo vietų. Jie išėda brinkstančius pumpurus. Pažeisti pumpurai nudžiūsta ir nubyra. Vėliau pažeidžia žiedus, žiedkočius ir jaunus vaisius. Patelės kiaušinius deda į vaisių užuomazgas, išgrauždamos jose gilias duobutes, kurias užkemša ekskrementais. Padėjusi kiaušinį, patelė pagraužia vaiskotį. Lerva vystosi vaisiuje, kuris ima vysti ir nukrinta. Matrifruit, 30 ml Matrinal B, 30 ml
Obelinis cigarsukisKenkia slyvoms, trešnėms, vyšnioms, abrikosams, obelims. Pradžioje obelinis cigarsukis koncentruojasi ant slyvų, vyšnių, trešnių, vėliau – ant obelų. Pavasarį vabalai išgraužia žiedpumpurius, ūglius, lapus. Pažeisti butonai nudžiūsta ir nukrinta. Vaismedžiams peržydėjus ima maitintis užuomazgomis. Kiaušinius deda į vaisius. Tuo pačiu vaisius užkrečia puvinio monilija sporomis. Užkrėsti puviniu ir lervų pažeisti vaisiai palaipsniui džiūsta, mumifikuojasi ir nukrinta.Matrinal B, 30 ml Matrifruit, 30 ml
Mažasis žiemsprindisVienas iš labiausiai paplitusių sodo ir miško kenkėjų. Kenkia obelims, kriaušėms, gudobelėms, vyšnioms, slyvoms, abrikosams, erškėčiams ir daugeliui lapuočių medžių. Pradžioje žiemsprindžių vikšrai maitinasi sėklavaisinių ir kaulavaisinių pumpurais, išgrauždami jų vidų, vėliau minta lapais, žiedais. Kai kuriais metais šio kenkėjo vikšrai taip nuėda lapus, kad lieka tik lapų pagrindinės gyslos. Soduose žiemsprindžiai kartais nugraužia iki 80 proc. lapų.Deffort, 30 ml Matrinal B, 30 ml Matrifruit, 30 ml

Mūsų svetainėje naudojami slapukai. Jei sutinkate su slapukų naudojimu spauskite mygtuką „Sutinku“ arba naršykite toliau. Savo duotą sutikimą bet kada galėsite atšaukti pakeisdami savo interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Daugiau apie slapukus galite skaityti Privatumo politikoje.